Pradžia / Automobilio priežiūra ir remontas / Kaip patikrinti automobilį prieš pirkimą: žingsnis po žingsnio

Kaip patikrinti automobilį prieš pirkimą: žingsnis po žingsnio

Pirkti naudotą automobilį – tai visada tam tikra rizika. Net jei pardavėjas atrodo sąžiningas, o mašina iš pirmo žvilgsnio atrodo puikiai, po variklio dangčiu arba dokumentuose gali slypėti nemalonių staigmenų. Žmonės, kurie nusipirko problematiškus automobilius, dažniausiai pasakoja tą pačią istoriją: „Atrodė gerai, nepatikrinau, dabar gailiu.” Šiame straipsnyje – viskas, ką reikia žinoti prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį.

Pradėk nuo dokumentų, ne nuo variklio

Daugelis pirkėjų pirmiausia puola žiūrėti į automobilį – apžiūri kėbulą, atsidaro variklio dangtį, pasėdi viduje. Tai suprantama, bet neteisinga tvarka. Dokumentai – tai pirmas filtras, kuris gali iš karto atsakyti į klausimą, ar verta toliau gaišti laiką.

Pirmiausia paprašyk techninės apžiūros talono. Jei automobilis neturi galiojančios apžiūros arba ji baigsis po kelių savaičių – tai jau signalas. Rimtas pardavėjas pasirūpina, kad mašina būtų tvarkinga. Taip pat patikrink transporto priemonės registracijos liudijimą – ar VIN kodas sutampa su tuo, kas parašyta ant automobilio (paprastai jis būna ant priekinės stiklo apačios ir ant variklio skyriaus).

Labai svarbu patikrinti automobilį per Regtransas arba kitas duomenų bazes. Lietuvoje galima naudoti oficialią Regitra sistemą, kuri parodo registracijos istoriją, techninius duomenis, ar automobilis nėra įkeistas. Europos automobilius verta tikrinti per Carvertical, Autocheck arba Carfax – šios paslaugos kainuoja kelis eurus, bet gali sutaupyti tūkstančius.

Ką konkrečiai ieškoti istorijos ataskaitose:

  • Ar automobilis buvo dalyvaujantis eismo įvykiuose
  • Ar kilometražas sutampa su tuo, ką rodo spidometras
  • Kiek savininkų turėjo automobilis ir kuriose šalyse buvo registruotas
  • Ar nėra finansinių įsipareigojimų (lizingas, įkeitimas)
  • Ar automobilis nebuvo nurašytas kaip totali žala

Jei pardavėjas vengia parodyti dokumentus arba sako, kad „dokumentai bus vėliau” – tai raudona vėliava. Tokiu atveju geriau atsisveikinti ir ieškoti kito varianto.

Kėbulo apžiūra: kaip atpažinti slėptus remontus

Kai dokumentai patikrinti ir viskas atrodo tvarkinga, laikas pereiti prie fizinės apžiūros. Kėbulas – tai vieta, kur patyręs akis gali pamatyti labai daug. Ir nereikia būti mechaniku, kad pastebėtum pagrindinius dalykus.

Pirmiausia apžiūrėk automobilį iš tolo – pastok jį taip, kad šviesa kristų iš šono. Taip matosi bet kokie nelygumai, banguotumas, dažų skirtumai. Jei vienas sparnas blizga kitaip nei kitas – tikėtina, kad jis buvo dažytas. Tai nebūtinai blogai (gali būti tik kosmetinis remontas), bet reikia žinoti.

Tada eik arčiau ir tikrink tarpus tarp kėbulo elementų. Durų, kapoto, bagažinės dangčio tarpai turi būti vienodi visur. Jei viena pusė turi platesnį tarpą nei kita – tai gali reikšti, kad automobilis buvo taisomas po avarijos. Taip pat atkreipk dėmesį į:

  • Suvirinimo siūles po kapotu ir bagažinėje – ar jos vienodos, ar nėra papildomų suvirinimų
  • Rūdis – ypač po durimis, ratų arkose, po bagažinės kilimėliu
  • Dažų spalvos vienodumą – net ir nedideli skirtumai matosi gyvai
  • Stiklų sandariklius – jei jie nauji ant seno automobilio, gali reikšti, kad stiklas buvo keistas po avarijos

Labai rekomenduojama turėti dažų storio matuoklį arba paprašyti pardavėjo leisti atvežti tokį prietaisą. Jis kainuoja nuo 30 iki 150 eurų, bet parodo, kur buvo dažyta. Normalus dažų storis – apie 80-120 mikronų. Jei kur nors rodoma 200-300 – ten tikrai buvo špaklė ir dažai.

Variklio skyrius: ką reikia matyti ir ko bijoti

Atidarius kapotą, daugelis pirkėjų tiesiog žiūri ir nieko nesupranta. Bet yra keletas dalykų, kuriuos gali patikrinti net ir be mechaniko žinių.

Pirmas dalykas – bendroji variklio skyriaus būklė. Jei viskas labai švariai nuplauta – tai gali būti ir geras ženklas (savininkas rūpinosi), ir blogas (nuslėpė alyvos nuotėkius). Tikras variklio skyrius, kuriuo buvo rūpinamasi, atrodo švariai, bet ne steriliai. Jei matai šviežią purvą ant vieno komponento, o kitas švarūs – kažkas nedera.

Patikrink alyvos lygį ir kokybę. Ištrauk alyvos matuoklį – alyva turi būti tarp MIN ir MAX žymų. Tada pažiūrėk į alyvos spalvą – šviežia alyva yra geltona arba ruda, labai juoda reiškia, kad seniai keitė. Bet svarbiausia – patikrink, ar nėra pieno spalvos emulsijos ant matuoklio arba po alyvos dangteliu. Tai reiškia, kad aušinimo skystis maišosi su alyva – labai rimta problema, dažniausiai susijusi su galvos tarpikliu.

Aušinimo skysčio bakelyje taip pat pažiūrėk, ar nėra alyvos plėvelės. Patikrink visus matomus žarnelius – ar nėra įtrūkimų, ar jie nesukietėję. Pažiūrėk į akumuliatorių – ar nėra rūdžių ant kontaktų, ar datos žyma rodo, kad jis nėra per senas (paprastai tarnauja 4-6 metus).

Jei automobilis turi diržinę paskirstymo pavaros (timing belt), būtinai sužinok, kada jis buvo keistas. Tai vienas brangiausių remontų, jei diržas nutrūksta – variklis gali būti visiškai sugadintas. Dauguma gamintojų rekomenduoja keisti kas 60 000–120 000 km arba kas 4–6 metus.

Važiuoklė ir stabdžiai: klausyk ir jausk

Šią dalį galima patikrinti tik bandomojo važiavimo metu, bet prieš tai galima atlikti keletą paprastų testų stovint vietoje.

Paprašyk pardavėjo pakelti automobilį arba nuvažiuok į duobę, kur galima pažiūrėti iš apačios. Jei tokios galimybės nėra – bent jau pasilenk ir pažiūrėk po automobiliu. Ieškoki:

  • Alyvos ar skysčių dėmių ant žemės po automobiliu
  • Surūdijusių ar pažeistų važiuoklės elementų
  • Išsitrynusių stabdžių diskų (matosi pro ratų stipinus)
  • Stabdžių trinkelių storio – turi likti bent 3-4 mm

Paspaudus vairą į šoną ir pajudinus ratą – jei jaučiamas laisvas judėjimas arba girdisi bakstelėjimas, tai gali reikšti susidėvėjusius vairo traukus arba rato guolį. Tai ne katastrofa, bet remontas kainuos.

Bandomojo važiavimo metu atkreipk dėmesį į:

  • Ar automobilis netraukia į šoną važiuojant tiesiai – gali reikšti geometrijos problemą arba netolygiai nusidėvėjusias padangas
  • Ar stabdant nesijunta vibracija – tai reiškia deformuotus stabdžių diskus
  • Ar nėra keistų garsų važiuojant per duobes – bakstelėjimai, girgždėjimai rodo susidėvėjusius amortizatorius ar sąnarius
  • Ar pavarų dėžė persijungia sklandžiai – nei per lengvai, nei su pastangomis
  • Ar variklis normaliai įsibėgėja, ar nėra dūmų iš išmetimo

Dūmų spalva daug pasako: mėlyni dūmai reiškia, kad variklis degina alyvą (susidėvėję žiedai arba vožtuvai), balti dūmai – aušinimo skystis patenka į degimo kamerą (galvos tarpiklis), juodi dūmai – per turtinga degalų mišinys (kuro sistema).

Salono būklė: ne tik estetika

Salonas daug pasako apie tai, kaip automobilis buvo naudojamas. Ir ne tik estetiškai – kai kurie dalykai gali reikšti techninius nesklandumus.

Pirmiausia patikrink spidometro rodymus ir palygink su bendra automobilio būkle. Jei automobilis turi 80 000 km, bet sėdynės yra labai nusidėvėjusios, vairas blizga nuo naudojimo, o pedalų guma beveik ištrinta – tikėtina, kad kilometražas buvo sumažintas. Tai vadinama „sukimu” ir Lietuvoje vis dar pasitaiko, nors ir rečiau nei anksčiau.

Patikrink visas elektros funkcijas:

  • Langų pakėlėjai – visi keturi
  • Veidrodžių reguliavimas ir šildymas
  • Oro kondicionierius – ar šaldo, ar nešąla
  • Šildymas – ar visos zonos veikia
  • Garso sistema ir navigacija
  • Visa prietaisų skydelio apšvietimas
  • Centrinis užraktas

Atkreipk dėmesį į drėgmę salone. Jei po kilimėliais drėgna, jei ant langų viduje yra kondensatas, jei jaučiasi pelėsio kvapas – tai reiškia, kad kažkur patenka vanduo. Tai gali būti pažeisti durų sandarikliai, stogo liukas, priekinė sienelė. Drėgmė salone – rimta problema, nes ji gadina elektroniką ir sukelia rūdis.

Elektronika ir diagnostika: OBD skaitytuvas kaip privalomas įrankis

Šiuolaikiniai automobiliai – tai važiuojantys kompiuteriai. Ir kaip kiekvienas kompiuteris, jie saugo klaidų kodus, net jei lemputė prietaisų skydelyje nedega. Tai reiškia, kad pardavėjas galėjo ištrinti klaidas prieš pardavimą, bet jos gali vėl atsirasti.

Geriausia ką gali padaryti – turėti arba pasiskolinti OBD-II skaitytuvą. Jis jungiamas prie diagnostikos jungties (paprastai po vairu) ir parodo visas esamas ir buvusias klaidas. Paprasčiausi skaitytuvai kainuoja nuo 15 eurų, bet rimtesni, kurie rodo ir ištrinktas klaidas – nuo 50 eurų ir daugiau. Taip pat galima naudoti išmaniojo telefono programėles su Bluetooth adapteriu.

Jei pardavėjas neleidžia prijungti diagnostikos įrankio – tai labai blogas ženklas. Rimtam pardavėjui nėra ko slėpti.

Klaidos, kurių reikia bijoti:

  • P0300-P0308 – variklio cilindro uždegimo problema (misfire). Gali reikšti žvakes, kuro injektorius arba kompresijos problemą
  • Klaidos susijusios su turbina – brangu taisyti
  • Transmisijos klaidos – automatinė dėžė gali kainuoti tūkstančius
  • ABS, ESP sistemos klaidos – saugos sistemos
  • Airbag klaidos – ypač svarbu, nes gali reikšti, kad oro pagalvės buvo išsipūtusios (avarija)

Taip pat rekomenduojama patikrinti akumuliatoriaus ir generatoriaus būklę. Tai galima padaryti paprastu multimetru – varikliui veikiant įtampa turi būti apie 13,8-14,4 V. Jei mažiau – generatorius silpnas.

Nepriklausoma techninė apžiūra: kada ji būtina

Yra situacijų, kai visus aukščiau aprašytus patikrinimus atlikti pačiam tiesiog neįmanoma arba nepakanka. Ypač jei perki brangesnį automobilį, importuotą iš užsienio, arba tiesiog neturi pakankamai patirties.

Tokiu atveju nepriklausoma techninė apžiūra autoservise yra ne išlaidavimas, o investicija. Paprastai tai kainuoja nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo serviso ir automobilio. Per tą laiką mechanikas:

  • Pakelia automobilį ant keltuvo ir apžiūri iš apačios
  • Patikrina visus skysčių lygius ir kokybę
  • Nuskaito diagnostikos klaidas
  • Patikrina važiuoklę, stabdžius, vairavimo sistemą
  • Įvertina bendrą automobilio techninę būklę

Jei pardavėjas nesutinka leisti nuvežti automobilio į servisą – tai didžiulė raudona vėliava. Toks atsisakymas beveik visada reiškia, kad yra ką slėpti. Rimtas pardavėjas žino, kad patikrinimas tik padidina pasitikėjimą ir palengvina pardavimą.

Kur ieškoti nepriklausomų servisų? Geriausia rinktis servisus, kurie neturi ryšio su pardavėju. Jei perki iš privačio asmens – galite susitarti nuvažiuoti į bet kurį servisą. Jei perki iš pardavėjo salono – jie dažnai siūlo savo „partnerius”, bet geriau rinkis neutralų.

Kai viskas atrodo gerai, bet kažkas neramina

Kartais atsitinka taip: dokumentai tvarkingi, kėbulas be žymių, variklis veikia sklandžiai, mechanikas sako „viskas gerai” – bet viduje kažkas sako „ne”. Klausyk to balso. Intuicija pirkimo procese dažnai remiasi smulkmenomis, kurias smegenys užfiksavo, bet sąmonė dar neapdorojo.

Gali būti, kad pardavėjas elgiasi keistai – skuba, vengia akių kontakto, atsako nekonkrečiai į klausimus apie automobilio istoriją. Gali būti, kad kaina yra per gera, kad būtų tiesa. Rinkoje retai atsitinka, kad puikus automobilis parduodamas žymiai pigiau nei analogai. Jei taip yra – klausk kodėl.

Keletas praktinių patarimų, kurie padeda išvengti klaidų:

  • Niekada nepirk skubotai. Pardavėjai, kurie sako „šiandien dar trys žmonės nori žiūrėti” arba „rytoj kaina kils” – paprastai meluoja arba skuba parduoti dėl priežasties
  • Apžiūrėk dieną, geroje šviesoje. Vakare arba lietuje labai sunku pastebėti dažų skirtumus ar kėbulo defektus
  • Neimk draugo, kuris nieko neišmano. Geriau imk žmogų su patirtimi arba eik vienas – draugai dažnai trukdo koncentruotis
  • Nerodyk emocijų. Jei labai patiko automobilis – neparodyk to pardavėjui. Tai silpnina tavo derybų poziciją
  • Derėkis po patikrinimo, ne prieš. Jei radai trūkumų – tai argumentai kainai mažinti

Ir paskutinis dalykas: jei automobilis neatitinka tavo lūkesčių arba patikrinimas atskleidė problemų – nebijok pasakyti „ne”. Rinka pilna automobilių. Tas, kuris „buvo skirtas tau”, tikrai atsiras. Geriau praleisti savaitę ieškant, nei metus mokėti už remontus.

Naudotas automobilis gali būti puikus pirkimas – milijonai žmonių perka juos sėkmingai kiekvienais metais. Skirtumas tarp sėkmingo ir nesėkmingo pirkimo dažniausiai yra tas, kiek laiko ir dėmesio buvo skirta patikrinimui. Tas, kas skuba ir taupo ant patikrinimo, dažniausiai permoka vėliau – servise.