Kai ekranas pradeda valdyti viską
Dar prieš dešimtmetį sėdant į automobilį buvo visiškai aišku, kas kur yra. Greičio matuoklis – priešais, posūkių rodyklė – kairėje, radijas – centre, oro kondicionierius – žemiau. Rankos žinojo kelią net tamsoje. Šiandien vis daugiau automobilių salone atrodo kaip iPad’as ant ratų – vienas didelis ekranas, kuris valdo viską nuo muzikos iki variklio temperatūros. Ir čia prasideda tikras ginčas tarp entuziastų, inžinierių ir paprastų vairuotojų.
Šis klausimas nėra tik estetinis. Tai saugumas, ergonomika, patogumas ir galiausiai – kaip mes jaučiamės savo automobilyje. Pabandykime išnarplioti, kas iš tikrųjų geriau, o ne tiesiog sekti madą.
Tradicinis prietaisų skydelis – kodėl jis išsilaikė tiek dešimtmečių
Tradicinis prietaisų skydelis – tai fiziniai mygtukai, rankenėlės, analoginiai ar skaitmeniniai rodikliai, kurie yra fiksuoti savo vietose. Jie nesikeičia su programinės įrangos atnaujinimu, nereikalauja interneto ryšio ir, svarbiausia, veikia taip pat šaltu žiemos rytu kaip ir karštą vasaros dieną.
Fiziniai valdikliai turi vieną neįkainojamą privalumą – raumenų atmintį. Vairuotojas, važiuodamas 130 km/h greitkeliu, gali pakeisti garso garsumą neatitraukdamas akių nuo kelio. Ranka tiesiog žino, kur yra ta rankenėlė. Su ekranu ši prabanga dingsta – reikia pažiūrėti, surasti meniu punktą, paliesti, kartais dar kartą paliesti, nes pirmas bakstelėjimas nepataikė.
BMW, Porsche ir kiti gamintojai ilgą laiką priešinosi visiškam perėjimui prie ekranų būtent dėl šios priežasties. Porsche 911 dar ir šiandien turi fizinį oro kondicionavimo bloką su tikrais mygtukais – ir tai nėra atsilikimas, tai sąmoningas sprendimas. Vairuotojas turi valdyti automobilį, o ne kovoti su lietimui jautriu ekranu.
Be to, tradiciniai prietaisų skydeliai yra patvaresni. Mechaninis jungiklis gali atlaikyti šimtus tūkstančių paspaudimų. Ekranas – turi savo gyvavimo ciklą, gali įtrūkti, gali prarasti jautrumą, gali tiesiog užstrigti. Ir jei ekranas sugenda, kartais negali net įjungti šildymo.
Ekranai automobilyje – revoliucija ar marketingo triukas
Tesla pirmoji parodė, kad automobilis gali turėti vieną didelį centrinį ekraną ir tai ne tik veiks, bet ir patiks žmonėms. Model S pasirodė su 17 colių ekranu tada, kai kiti gamintojai dar svarsčiau, ar 7 coliai nėra per daug. Ir žmonės nusipirko. Daug žmonių.
Ekranų privalumai yra akivaizdūs. Jie leidžia atnaujinti funkcionalumą be fizinių pakeitimų – programinės įrangos atnaujinimas gali pridėti naujų funkcijų, pataisyti klaidas, pakeisti sąsają. Tai, ką anksčiau reikėdavo keisti mechaniniu būdu, dabar galima padaryti per naktį, kol automobilis stovi garaže.
Ekranai taip pat leidžia turėti daugiau informacijos mažesniame plote. Navigacija, muzika, telefono skambučiai, automobilio diagnostika, kamera atbulinės eigos metu – visa tai viename lange. Jaunesniems vairuotojams, užaugusiems su išmaniaisiais telefonais, tokia sąsaja atrodo visiškai natūrali.
Tačiau yra ir tamsioji pusė. Tyrimai rodo, kad sąveika su lietimui jautriu ekranu vairuojant užima daugiau laiko nei fizinių mygtukų naudojimas. Švedų organizacijos „Vi Bilägare” atliktas tyrimas parodė, kad paprastos užduotys, kaip garsumo reguliavimas ar šildymo įjungimas, ekrane užtrunka iki trijų kartų ilgiau nei tradiciniuose valdikliuose. Trijų sekundžių žvilgsnis nuo kelio 90 km/h greičiu reiškia 75 metrus aklai nuvažiuotų.
Saugumas – skaičiai, kurie turėtų jaudinti
Kalbant apie saugumą, reikia būti konkretiems. Europos saugaus eismo institucijos ir JAV NHTSA jau kelerius metus stebi, kaip ekranų plitimas veikia eismo įvykių statistiką. Rezultatai nėra džiuginantys.
Problema ne tik tame, kad reikia žiūrėti į ekraną. Problema – kognityvinis krūvis. Net jei vairuotojas žiūri į kelią, jo smegenys gali būti užimtos apdorojant ekrane matytą informaciją. Tai vadinama „inattentional blindness” – kai akys žiūri, bet smegenys nemato.
Fiziniai mygtukai leidžia atlikti veiksmus beveik automatiškai – be kognityvinio krūvio. Ekranas reikalauja aktyvaus dėmesio kiekvieną kartą. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus vairuotojams, kuriems adaptacija prie naujų sąsajų užtrunka ilgiau.
Praktinis patarimas: jei jau turite automobilį su dideliu ekranu, skirkite laiko išmokti valdymo gestus ir meniu struktūrą stovėdami. Kuo geriau žinosite, kur kas yra, tuo mažiau laiko praleisit ieškodami važiuodami. Daugelis ekranų leidžia konfigūruoti sparčiuosius mygtukus – pasinaudokite tuo ir dažniausiai naudojamas funkcijas iškelkite į pirmą planą.
Gamintojų požiūriai – kas ką renkasi ir kodėl
Automobilių pramonė šiuo klausimu nėra vieninga, ir tai gerai matyti lyginant skirtingus gamintojus.
Mercedes-Benz pasirinko hibridinį kelią – jų MBUX sistema turi didelį ekraną, bet išsaugojo kai kuriuos fizinius mygtukus ant vairo ir centre. Naujoji S klasė turi ekraną, kuris gali būti valdomas balsu, gestais arba lietimui – tai bandymas patenkinti visus.
Volkswagen su Golf 8 padarė klaidą, kurią vėliau pripažino patys. Jie pašalino beveik visus fizinius mygtukus ir sulaukė tokios kritikos iš vartotojų ir žurnalistų, kad vėlesniuose modeliuose dalį valdiklių grąžino. Tai retas atvejis, kai gamintojas viešai pasakė – perėjome per toli.
Toyota ir Honda išlaikė konservatyvesnį požiūrį, ypač masinio segmento automobiliuose. Jų prietaisų skydeliai turi ekranus, bet fiziniai valdikliai klimatui ir pagrindiniams nustatymams išliko. Ir vartotojų atsiliepimai rodo, kad žmonės tai vertina.
Rivian ir kiti nauji elektromobilių gamintojai eina Tesla keliu – kuo mažiau fizinių elementų, kuo daugiau ekrano. Tai iš dalies yra gamybos ekonomika – ekranas yra pigesnis nei dešimtys individualių mygtukų, jungiklių ir rankenėlių.
Elektromobiliai ir ekranai – neatsiejama pora?
Yra tam tikra logika, kodėl elektromobiliai ir dideli ekranai eina koja kojon. Elektromobilis pats savaime yra technologinis produktas – jis turi baterijos valdymo sistemą, regeneratyvinio stabdymo nustatymus, įkrovimo planavimą, energijos srauto vizualizacijas. Visa ši informacija turi kažkur tilpti, ir ekranas yra natūrali vieta.
Be to, elektromobilių pirkėjai dažnai yra technologijų entuziastai, kurie tikisi modernios, skaitmeninės patirties. Jei Tesla Model 3 turėtų tradicinį prietaisų skydelį su analoginiais rodikliais, tai atrodytų keistai ir nenuosekliai.
Tačiau net ir čia yra ribos. Peugeot e-208 turi savo „i-Cockpit” koncepciją su mažu vairu ir aukštai iškeltu prietaisų skydeliu – ir tai veikia, nes informacija pateikiama taip, kad vairuotojas kuo mažiau atitrauktų akis nuo kelio. Tai parodo, kad galima būti moderniam ir kartu ergonomiškam.
Praktinis patarimas elektromobilių pirkėjams: prieš pirkdami, sėdėkite į automobilį ir išbandykite, kaip greitai galite rasti klimato valdymą, navigaciją ir muzikos valdymą. Jei po penkių minučių dar ieškote – tai blogas ženklas ilgalaikiam naudojimui.
Ką sako patys vairuotojai – realūs atsiliepimai
Forumų ir apklausų duomenys rodo įdomų paradoksą. Žmonės, dar neturėję automobilio su dideliu ekranu, dažnai sako, kad nori tokio. Žmonės, jau naudojantys tokius automobilius, dažnai sako, kad pasiilgsta fizinių mygtukų – bent jau kai kurių.
Ypač dažnai minimos problemos:
- Ekranai atspindi saulės šviesą ir tampa sunkiai įskaitomi ryškią dieną
- Su pirštinėmis lietimui jautrus ekranas neveikia arba veikia prastai
- Žiemą šalta ekrano paviršiaus temperatūra – nemalonu liesti
- Sistemos atsiliepimai kartais vėluoja, o tai erzina
- Atnaujinimai kartais pakeičia meniu struktūrą – ir reikia iš naujo mokytis
Teigiami atsiliepimai dažniausiai susiję su navigacijos patogumu, galimybe prijungti telefoną per Apple CarPlay ar Android Auto, ir bendra „modernumo” jausena.
Įdomu tai, kad vairuotojai, kurie važinėja daugiau – profesionalai, didelius atstumus įveikiantys žmonės – dažniau vertina tradicinius valdiklius. Tie, kurie važinėja trumpus miesto atstumus, dažniau yra patenkinti ekranais. Tai logiška – kuo ilgiau sėdi automobilyje, tuo labiau pastebimos ergonomikos problemos.
Tarp dviejų pasaulių – kur link eina ateitis
Tiesa yra ta, kad nei vienas kraštutinumas nėra idealus. Automobilis su vien tik analoginiais prietaisais ir fiziniais mygtukais šiandien atrodo pasenęs ir riboja funkcionalumą. Automobilis, kuriame net šildymas valdomas per trijų lygių meniu, yra saugos problema ir vartotojų kančia.
Geriausi sprendimai, kuriuos matome rinkoje, yra hibridiniai. Didelis ekranas navigacijai, medijai ir papildomoms funkcijoms – taip. Bet klimato valdymas, garso garsumas ir pagrindiniai saugos nustatymai – fiziniais valdikliais. Tai nėra kompromisas dėl kompromiso – tai ergonomiškai pagrįstas sprendimas.
Ateityje tikėtina, kad augmented reality head-up display technologijos taps standartinėmis – informacija bus projektuojama tiesiai ant priekinio stiklo, vairuotojo regėjimo lauke. Tai iš dalies išspręs problemą, nes nereikės atitraukti akių nuo kelio nei žiūrėti į ekraną, nei į prietaisų skydelį.
Balso valdymas taip pat tobulėja. Šiuolaikinės sistemos, ypač su AI pagrindu veikiančiais asistentais, jau gana gerai supranta natūralią kalbą. „Padidink temperatūrą dviem laipsniais” arba „surask artimiausią degalinę” – tai komandos, kurios veikia ir leidžia vairuotojui išlaikyti akis kelyje.
Jei šiandien perkate automobilį ir svyruojate tarp modelio su dideliu ekranu ir tradiciniais valdikliais – išbandykite abu ilgiau nei penkias minutes. Sėdėkite, imituokite kasdienius veiksmus, patikrinkite, ar galite sureguliuoti šildymą neatitraukdami akių nuo priekinio stiklo. Tai paprastas testas, bet jis atskleidžia daugiau nei bet koks specifikacijų lapas. Geras automobilis turi tarnauti vairuotojui – ne atvirkščiai.
