Kai greitis sustoja – realybė, kuriai reikia būti pasiruošus
Greitkelis – tai vieta, kur viskas vyksta greitai. Automobiliai lekia 130 km/h, sunkvežimiai rieda sunkiai ir triukšmingai, o jei tavo variklis staiga pradeda dusti arba padanga sprogsta – situacija iš komfortiškos kelionės per kelias sekundes virsta tikru išbandymu. Ir čia jau ne apie tai, ar spėsi į susitikimą. Čia apie tai, ar likai sveikas.
Gedimas greitkelyje – tai ne retas atvejis, kurį galima nusišluostyti kaip „man tai tikrai neatsitiks”. Statistika kalba kitaip. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, reikšminga dalis greitkelių incidentų susijusi būtent su sustojusiais transporto priemonėmis. Ir dažnai ne pats gedimas yra pavojingiausias dalykas – pavojingiausia yra tai, kaip vairuotojas elgiasi po jo.
Šiame straipsnyje – ne teorija iš vadovėlio, o praktinė informacija, kurią verta žinoti kiekvienam, kas sėda prie vairo.
Pirmosios sekundės – jos lemia viską
Tarkime, važiuoji greitkeliu ir staiga pajunti, kad kažkas negerai. Galbūt variklis pradeda trūkčioti, galbūt vairą ima traukti į šoną, galbūt prietaisų skydelyje užsidega raudona lemputė. Ką darai?
Pirmiausia – nepanikuok. Tai lengviau pasakyti nei padaryti, bet panika greitkelyje yra vienas pavojingiausių dalykų. Staigus stabdymas, netikėtas posūkis ar tiesiog sustojimas važiuojamojoje dalyje – visa tai gali sukelti avariją, kuri bus daug rimtesnė nei pats gedimas.
Jei automobilis dar juda ir yra bent kiek valdomas – palaipsniui mažink greitį ir judėk link dešinės pusės. Greitkelyje dešinė juosta yra tavo draugas. Jei yra galimybė – važiuok link artimiausio išvažiavimo. Net jei automobilis „šlubuoja” – geriau nuvažiuoti kelis šimtus metrų iki saugesnės vietos nei sustoti ten, kur esi.
Jei automobilis visiškai nebepaklūsta arba gedimas įvyko staiga ir nebegali kontroliuoti situacijos – kuo greičiau įjunk avarines šviesas. Tai pirmas signalas kitiems vairuotojams, kad kažkas negerai. Avarines šviesas reikia įjungti iš karto, net jei dar nežinai, kur sustosi.
Sustojimas – kur ir kaip
Idealiausia vieta sustoti greitkelyje – avarinė juosta, dar vadinama „stop juosta”. Ji yra kraštinė dešinė juosta, pažymėta balta linija. Ši juosta egzistuoja būtent tam, kad sustojus automobiliui jis nebūtų važiuojamojoje dalyje.
Keletas svarbių niuansų apie sustojimą:
- Sustok kuo toliau nuo važiuojamosios dalies. Jei avarinė juosta plati – važiuok iki pat dešiniojo krašto. Kiekvienas papildomas metras atstumo nuo lekiančių automobilių yra saugumas.
- Venkite sustoti ties posūkiais, kalvomis ar tuneliais. Kiti vairuotojai turi matyti tave iš kuo didesnio atstumo. Jei yra galimybė – rink tiesią atkarpą.
- Jei yra poilsiavietė ar išvažiavimas netoliese – net ir lėtai judantis automobilis gali ten pasiekti. Tai daug saugesnė vieta nei avarinė juosta.
- Jei automobilis visiškai sustojo važiuojamojoje dalyje – tai kritinė situacija. Tokiu atveju iš karto įjunk avarines šviesas ir kuo greičiau išlipk iš automobilio per dešinę pusę, atsitraukdamas nuo kelio.
Sustojus – neišjunk variklio iš karto, jei jis dar veikia. Palik įjungtas avarines šviesas. Jei turi galimybę – pasistumk automobilio kuo toliau nuo važiuojamosios dalies.
Avariniai trikampiai ir saugumas – ne formalumas
Daugelis vairuotojų avarinį trikampį laiko bagažinėje kaip privalomą inventorių, bet niekada rimtai negalvoja apie jo naudojimą. Greitkelyje šis trikampis gali išgelbėti gyvybę – ir ne tik tavo.
Kaip teisingai pastatyti avarinį trikampį greitkelyje?
Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles, greitkelyje trikampis turi būti pastatytas ne mažiau kaip 100 metrų už sustojusio automobilio. Tai yra labai svarbu – 100 metrų, ne 20 ir ne 50. Greitkelyje automobiliai lekia greitai, ir vairuotojui reikia laiko sureaguoti.
Tačiau čia yra subtilybė, apie kurią mažai kas kalba: eidamas statyti trikampio, eik kuo arčiau kelio krašto, o ne važiuojamąja dalimi. Ir daryk tai greitai – kuo mažiau laiko praleidi ant greitkelio pėsčiomis, tuo geriau.
Be trikampio, labai rekomenduojama turėti atšvaitinę liemenę. Daugelyje Europos šalių ji yra privaloma, Lietuvoje – rekomenduojama. Bet jei kada nors teko stovėti greitkelio avarinėje juostoje vakare ar naktį, supranti, kodėl ši liemenė yra ne prabanga, o būtinybė. Tamsiame apdarame žmogus prie greitkelio yra praktiškai nematomas.
Praktinis patarimas: liemenę laikyk ne bagažinėje, o salone – po sėdyne arba šoninėje kišenėje. Jei automobilis sustojo ir bagažinė yra link važiuojamosios dalies, gali būti pavojinga ją atidaryti.
Keleiviai – kur jiems vieta?
Tai klausimas, apie kurį dažnai pamirštama. Sustojus automobiliui greitkelyje, vairuotojas galvoja apie trikampį, apie skambutį pagalbos tarnyboms, apie automobilio būklę. O keleiviai? Dažniausiai jie sėdi automobilyje ir laukia.
Tai – neteisinga taktika.
Jei automobilis stovi avarinėje juostoje, keleiviai turėtų išlipti ir atsitraukti nuo kelio – už apsauginės tvorelės, į žolę, kuo toliau nuo važiuojamosios dalies. Statistika rodo, kad dalis greitkelių avarijų įvyksta būtent todėl, kad kitas vairuotojas, žiūrėdamas į sustojusį automobilį, nukrypsta nuo kelio ir trenkiasi į jį arba į šalia stovinčius žmones.
Ypač tai aktualu, jei avarinė juosta yra siaura arba automobilis sustojo netinkamoje vietoje. Automobilyje sėdintis žmogus turi iliuziją saugumo – „aš esu automobilio viduje, vadinasi, saugu”. Bet jei į tą automobilį trenksis sunkvežimis 90 km/h greičiu, niekas nepadės.
Vaikai ir gyvūnai – juos reikia išvesti iš automobilio pirmiausia. Vaikus – per dešinę durų pusę, laikant už rankos. Gyvūnus – su pavadžiu arba transportavimo dėžėje.
Pagalbos kvietimas – ką sakyti ir kam skambinti
Greitkelyje sugedus automobiliui, reikia skambinti. Klausimas – kam ir ką sakyti.
Pagrindiniai numeriai:
- 112 – bendras pagalbos numeris. Skambink čia, jei yra sužeistų, jei automobilis blokuoja eismą arba jei situacija kelia pavojų gyvybei.
- Draudimo kompanijos pagalbos numeris – dauguma draudimo polisų apima techninę pagalbą kelyje. Numeris paprastai būna ant draudimo liudijimo arba draudimo kompanijos programėlėje.
- Techninės pagalbos tarnybos – tokios kaip „Lietuvos automobilių klubas” (LAK) arba komercinės techninės pagalbos tarnybos.
Kai skambini, svarbu žinoti savo tikslią buvimo vietą. Greitkelyje tai padaryti lengviau nei atrodo – kas keliasdešimt metrų yra kilometražo ženklai (mažos baltos lentelės su skaičiais). Pasakyk operatoriui: greitkelio numerį (pvz., A1), kilometražą ir kryptį (pvz., „link Kauno” arba „link Vilniaus”). Tai padės pagalbos tarnyboms rasti tave greičiau.
Jei nežinai tikslios vietos – įjunk GPS telefone. „Google Maps” arba „Waze” parodys tavo koordinates, kurias galėsi perduoti operatoriui.
Svarbus patarimas: skambindamas pagalbos tarnyboms, būk kuo trumpesnis ir konkretesnis. Pasakyk: kur esi, kas atsitiko, ar yra sužeistų. Nereikia ilgų paaiškinimų – operatoriai yra apmokyta skubiai reaguoti į konkrečią informaciją.
Techniniai gedimai – ką galima bandyti pačiam
Ne kiekvienas gedimas reikalauja techninės pagalbos. Kai kuriuos dalykus galima išspręsti pačiam – jei žinai kaip ir jei situacija yra saugi.
Sprogusi padanga – tai vienas dažniausių greitkelių incidentų. Jei turi atsarginę padangą ir žinai, kaip ją keisti – galima bandyti. Bet tik jei automobilis stovi saugioje vietoje (avarinėje juostoje, poilsiavietėje), turi atšvaitinę liemenę ir pastatytas avarinis trikampis. Padangos keitimas prie važiuojamosios dalies – labai rizikinga operacija.
Išsikrovęs akumuliatorius – jei turi „krokodiliukus” (laidus akumuliatoriui „užkurti”) ir šalia yra kitas automobilis, kurio vairuotojas sutinka padėti – galima bandyti. Tačiau greitkelyje prašyti pagalbos iš praeinančių automobilių yra pavojinga – nevaikščiok važiuojamojoje dalyje.
Perkaitęs variklis – jei temperatūros rodiklis pakilo iki raudonos zonos, sustok ir išjunk variklį. Neatidarydinėk variklio dangčio iš karto – palūkėk bent 15-20 minučių, kol sistema atvės. Atidaręs karštą variklio dangtį gali nusiplikyti garais.
Degalų bakas tuščias – tai situacija, kurios galima išvengti. Bet jei jau taip nutiko – skambink techninės pagalbos tarnybai. Jos paprastai gali atvežti keletą litrų degalų. Pats nevaikščiok greitkeliu ieškodamas degalinės.
Bendra taisyklė: jei nesi tikras, ką darai – geriau lauk profesionalų. Greitkelyje netinkamas automobilio remontas gali sukelti papildomų problemų arba pabloginti situaciją.
Prevencija – geriau nei geriausias planas B
Visa tai, kas parašyta aukščiau, yra svarbu žinoti. Bet dar svarbiau – daryti viską, kad tokios situacijos nekiltų.
Greitkeliai yra neatleidžiami. Jei automobilis yra prasto techninio stovio, greitkelis tai atskleis greičiau nei miesto gatvė. Aukštas greitis, ilgos atkarpas, nuolatinė apkrova – visa tai „ištraukia” visus latentinius gedimus.
Ką tikrinti prieš ilgą kelionę greitkeliu:
- Padangų slėgis ir protektoriaus gylis. Padanga su nepakankamu slėgiu greitkelyje gali sprogti dėl perkaitimo.
- Alyvos lygis. Jei alyvos per mažai, variklis gali perkaisti.
- Aušinimo skysčio lygis. Ypač vasarą.
- Stabdžių skysčio lygis.
- Akumuliatoriaus būklė. Senas akumuliatorius gali „mirti” bet kada.
- Atsarginė padanga – ar ji yra, ar ji pripūsta.
- Avarinis trikampis ir atšvaitinė liemenė – ar jie yra automobilyje.
Taip pat verta turėti bazinį avarinį rinkinį: žibintuvėlį, keletą litrų vandens (ne tik gerti – ir radiatoriui), „krokodiliukus”, pirmosios pagalbos vaistinėlę ir šiltą antklodę (žiemą). Tai nėra paranojiška – tai paprasta atsakomybė prieš save ir savo keleivius.
Kai greitkelis išmoko pagarbos
Greitkelis nėra priešas. Tai tiesiog infrastruktūra, kuri veikia pagal savo taisykles – ir tos taisyklės yra griežtos. Čia nėra vietos improvizacijai, nėra laiko ilgai galvoti, nėra galimybės „kaip nors išsisukti”. Arba žinai, ką darei, arba situacija gali tapti pavojinga.
Gedimas greitkelyje – tai ne katastrofa, jei elgiesi teisingai. Avarines šviesas įjungti iš karto. Judėti link dešinės. Sustoti saugioje vietoje. Išvesti keleivius nuo kelio. Pastatyti trikampį. Paskambinti pagalbos tarnyboms. Laukti. Tai viskas – šeši žingsniai, kurie gali išgelbėti gyvybę.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta įsiminti: automobilis yra tik daiktas. Jei reikia rinktis tarp automobilio ir saugumo – saugumas visada pirmoje vietoje. Automobilis gali būti suremontuotas arba pakeistas. Žmogus – ne.
Tad prieš kitą kelionę greitkeliu – patikrink automobilį, įsidėk avarinį rinkinį ir žinok, ką darysi, jei kažkas nutiks. Tikimybė, kad prireiks – nedidelė. Bet jei prireiks, būsi pasiruošęs.
