Kai padanga nuleidžia – pirmiausia ramybė
Kiekvienas vairuotojas anksčiau ar vėliau susiduria su šia situacija. Važiuoji sau ramiai, gal net greitkeliu 110 km/h, ir staiga – keistas garsas, automobilis pradeda traukti į šoną, vairas tampa sunkiai valdomas. Padanga nuleido. Ir čia prasideda tikrasis egzaminas – ne vairavimo egzaminas, o nervų egzaminas.
Statistika byloja, kad dauguma eismo įvykių, susijusių su padangų sprogimais ar greitu oro išleidimu, įvyksta ne dėl pačios padangos gedimo, o dėl neteisingų vairuotojo veiksmų. Žmonės paniška, staigiai spaudžia stabdžius, sukioja vairą – ir štai jau automobilis sukasi per visą juostą arba lekia į griovį. Todėl pirmasis ir svarbiausias dalykas yra išlikti ramiam. Lengviau pasakyti nei padaryti, žinoma, bet bent jau žinant, ką reikia daryti, šansai išlikti sveikiems dramatiškai išauga.
Kaip atpažinti, kad padanga nuleido važiuojant
Prieš kalbant apie veiksmus, verta suprasti, kaip tai jaučiasi iš vidaus. Nes padangos nuleidimas nėra visada dramatiškas sprogimas su dūmais ir ugnimi – dažnai tai kur kas subtiliau.
Greitas oro išleidimas (sprogimas) – tai tas klasikinis „bum” garsas, kurį visi įsivaizduoja. Automobilis staiga ir stipriai traukia į vieną pusę, vairas tampa sunkus, iš apačios girdisi brazdėjimas ar šniokštimas. Tai dažniausiai nutinka pervažiavus aštrų objektą dideliu greičiu arba kai padanga jau buvo kritiškai nusidėvėjusi.
Lėtas oro išleidimas – šis variantas klastingesnis. Automobilis palaipsniui pradeda traukti į vieną pusę, vairas reikalauja vis daugiau pastangų, gal jaučiamas koks keistas vibracija. Daugelis vairuotojų tokią situaciją pastebi tik sustojus arba kai kitas vairuotojas gestikuliuoja iš šono.
Šiuolaikiniai automobiliai dažnai turi TPMS (padangų slėgio stebėjimo sistemą), kuri ant prietaisų skydelio užsidega atitinkama lemputė. Jei ta lemputė užsidegė – neignoruokite. Tai ne dekoracija.
Teisingi veiksmai pirmosiomis sekundėmis
Gerai, padanga nuleido. Ką dabar? Čia yra seka veiksmų, kurių reikia laikytis, ir ji nėra tokia sudėtinga, kaip atrodo.
Pirma – nepanikuokite ir nespauskite stabdžių. Tai prieštarauja instinktams, bet stabdžiai šiuo momentu yra jūsų priešas. Staigus stabdymas ant automobilio su nuleista padanga gali sukelti sukimąsi arba visišką valdymo praradimą. Ypač jei nuleido priekinė padanga.
Antra – laikykite vairą tvirtai abiem rankomis. Automobilis trauks į nuleistos padangos pusę – tai normalu. Jūsų užduotis yra kompensuoti šį traukimą ir išlaikyti tiesią trajektoriją.
Trečia – lėtai atleiskite dujų pedalą. Leiskite automobiliui pačiam lėtėti. Nespaudžiate stabdžių – tiesiog atimate dujas. Automobilis pradės lėtėti natūraliai, ir tai yra tai, ko jums reikia.
Ketvirta – kai greitis sumažėjo iki maždaug 40-50 km/h, galite pradėti švelniai spausti stabdžius. Jei automobilis turi ABS – galite spausti kiek drąsiau, sistema pati pasirūpins, kad ratai neužsiblokuotų. Jei ABS nėra – spaudžiate labai švelniai ir tolygiai.
Penkta – įjunkite avarines žibintus ir trauksitės į kelkraštį. Tai darykite kuo anksčiau, bet tik tada, kai jau turite situaciją po kontrole.
Kur sustoti ir kaip saugiai išlipti
Sustojimo vieta yra ne mažiau svarbi nei patys veiksmai važiuojant. Greitkelyje sustoti bet kur – tai beveik toks pat pavojus, kaip ir pati nuleista padanga.
Ieškokite kuo platesnio kelkraščio. Jei esate greitkelyje – trauksitės kuo toliau į dešinę, idealu – iki avarinės sustojimo aikštelės. Jei tokios nematyti, sustokite kelkraštyje, bet kuo toliau nuo važiuojamosios dalies. Atminkite – važiuoti ant nuleistos padangos kelias šimtas metrų yra kur kas geriau nei sustoti pavojingoje vietoje.
Kai sustojote:
- Palikite avarines žibintus įjungtus
- Jei turite – išdėliokite avarinį trikampį mažiausiai 50 metrų už automobilio (greitkelyje – 100 metrų)
- Išlipkite iš automobilio tik per dešinę pusę – ne per kairę į važiuojamąją dalį
- Jei galite – eikite nuo automobilio toliau nuo kelio, nes kiti vairuotojai gali nesustoti laiku
Naktį situacija sudėtingesnė. Jei turite atšvaitinę liemenę – apsivilkite ją prieš išlipant. Jei neturite – tai rimta priežastis ją nusipirkti. Ji kainuoja kelis eurus, o gali išgelbėti gyvybę.
Atsarginė padanga: ar ją turite ir ar žinote, kaip keisti
Čia prasideda kita problema. Daugelis vairuotojų, ypač tų, kurie vairuoja šiuolaikinius automobilius, tiesiog neturi atsarginės padangos. Gamintojai jau seniai atsisakė pilno dydžio atsarginių ratų – vietoj jų deda arba „dokatą” (mažesnio dydžio atsarginę padangą), arba tik kompresoriaus ir hermetiko rinkinį.
Jei turite pilną atsarginę padangą arba „dokatą” – puiku. Bet ar mokate ją keisti? Teoriškai tai nesudėtinga, bet praktiškai daugelis žmonių pirmą kartą bando tai padaryti būtent kelio pakraštyje, naktį, lietuje. Todėl rekomenduoju bent kartą namuose išpraktikuoti šią procedūrą:
- Ištraukite atsarginę padangą ir visus įrankius iš bagažinės
- Padėkite avarinį trikampį
- Atleiskite ratų varžtus dar kol automobilis stovi ant žemės (svarbu – tik atlaisvinkite, ne atsukite)
- Pastatykite domkratą po automobilio kėbulu, specialioje vietoje (ji nurodyta instrukcijoje)
- Pakelkite automobilį
- Atsukite varžtus ir nuimkite ratą
- Uždėkite atsarginę padangą ir priveržkite varžtus kryžiumi
- Nuleiskite automobilį ir galutinai priveržkite varžtus
Jei turite tik hermetiko rinkinį – tai veikia tik nedidelių pradūrimų atveju. Hermetikas per padangos ventilį įpurškiamas į vidų ir laikinai užtaiso skylę. Bet tai tikrai laikina priemonė – po to reikia kuo greičiau vykti į vulkanizacijos dirbtuvę, nes hermetiku apdorota padanga toliau naudoti ilgai negalima. Be to, hermetikas gali sugadinti TPMS jutiklį.
„Dokata” – ką reikia žinoti apie šią keistą padangą
Jei jūsų automobilis turi „dokatą” – tą mažytę, siaurą atsarginę padangą, kuri atrodo kaip iš kito automobilio – žinokite jos apribojimus. Tai nėra pilnavertė padanga, ir gamintojų nurodomi apribojimai yra rimti:
Paprastai „dokata” leidžia važiuoti ne greičiau kaip 80 km/h. Kai kurie gamintojai nurodo 50 km/h. Tai reiškia, kad greitkeliu su „dokata” važiuoti negalima – arba važiuojate lėtai ir rizikuojate tapti kliūtimi, arba važiuojate normaliu greičiu ir rizikuojate pačiu ratu.
Be to, „dokata” paprastai neturėtų būti naudojama ilgiau nei 50-80 km. Tai tikrai tik priemonė nuvažiuoti iki artimiausios vulkanizacijos.
Ir dar vienas dalykas – „dokata” negali būti naudojama ant varomosios ašies automobiliuose su visų ratų pavara arba su elektroninėmis stabilumo sistemomis, kurios yra labai jautrios skirtingiems ratų dydžiams. Tokiu atveju geriau iškviesti techninę pagalbą.
Kada skambinti pagalbos telefonu ir ką sakyti
Ne visada reikia viską daryti patiems. Jei esate vieni, naktį, greitkelyje, prastame ore, ir neturite nei atsarginės padangos, nei žinių kaip ją keisti – skambinkite pagalbos tarnyboms. Tai nėra gėda, tai yra protinga.
Lietuvoje veikia kelios pagalbos kelyje tarnybos. Jei esate draudimo klientas – patikrinkite, ar jūsų draudimas apima pagalbą kelyje. Daugelis KASKO draudimų tai įtraukia, bet žmonės tiesiog nežino. Taip pat veikia komercinės pagalbos kelyje tarnybos.
Skambindami pagalbos tarnybai nurodykite:
- Tikslią vietą – kelio numerį, kilometražo ženklą (jie yra prie greitkelių), artimiausią miestelį ar sankryžą
- Automobilio markę, modelį ir spalvą
- Problemą – nuleista padanga, nėra atsarginės, negalite keisti
- Ar esate saugiai sustojęs
Laukdami pagalbos – likite automobilyje arba kuo toliau nuo važiuojamosios dalies. Niekada nestovėkite tarp automobilio ir važiuojamosios dalies.
Kaip to išvengti ateityje – ir kodėl padangos nuleidžia
Padangos nuleidžia dėl kelių priežasčių, ir dauguma jų yra išvengiamos. Tai gal ir ne pats įdomiausias skyrius, bet tikrai praktiškas.
Per žemas slėgis – tai viena dažniausių priežasčių. Padanga su per žemu slėgiu deformuojasi, perkaitsta ir galiausiai lūžta. Tikrinkite padangų slėgį bent kartą per mėnesį ir prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Teisingas slėgis nurodytas automobilio durų staktos lipduke arba instrukcijoje – ne ant pačios padangos.
Nusidėvėjimas – padangos su per plonu protektoriumi yra tiesus kelias į bėdą. Lietuvoje minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 1,6 mm, bet ekspertai rekomenduoja keisti padangas jau ties 3 mm. Patikrinti galima specialiu matuokliu arba moneta – įkiškite ją į protektoriaus griovelį, jei matote visos monetos kraštą, laikas keisti.
Pažeidimai – pervažiavę duobę ar aštrų objektą, apžiūrėkite padangas. Kartais pažeidimas matomas iš karto, kartais – ne. Jei padanga atrodo gerai, bet slėgis krinta – reikia vulkanizacijos.
Senas amžius – padangos sensta net jei nenaudojamos. Po 6-10 metų guma pradeda trūkinėti ir praranda elastingumą. Pagaminimo data yra ant padangos šoninio paviršiaus – keturių skaitmenų kodas, pavyzdžiui „2319″ reiškia 23-ą savaitę, 2019 metai.
Ir paskutinis praktinis patarimas – niekada nevažiuokite ilgų kelionių be atsarginės padangos arba bent jau be hermetiko rinkinio. Taip pat visada turėkite automobilio bagažinėje: avarinį trikampį, atšvaitinę liemenę, žibintuvėlį ir pirmos pagalbos vaistinėlę. Tai ne paranoja – tai elementari atsakomybė prieš save ir kitus kelio dalyvius.
Kelias ir atsitiktinumai – geriau pasiruošti nei stebėtis
Nuleista padanga nėra katastrofa. Tai tiesiog viena iš tų situacijų, kurios kelyje pasitaiko, ir su kuria galima susidoroti ramiai ir saugiai – jei žinai, ką daryti. Didžiausia klaida, kurią daro vairuotojai, yra panika ir neteisingi refleksiniai veiksmai pirmomis sekundėmis. Staigus stabdymas, aštrūs vairo judesiai – štai kas paverčia paprastą gedimą rimtu eismo įvykiu.
Tad jei dar to nepadarėte – skirkite pusvalandį ir patikrinkite savo automobilį: ar yra atsarginė padanga ir ar ji pripūsta (atsarginių padangų slėgis irgi krinta laikui bėgant), ar veikia domkratas, ar žinote, kur jis yra, ar turite avarinį trikampį ir liemenę. Tai labai maža investicija laiko ir pinigų, kuri gali labai daug reikšti tinkamu momentu.
Ir dar vienas dalykas – papasakokite apie šiuos veiksmus savo artimiesiems, ypač tiems, kurie neseniai pradėjo vairuoti. Vairavimo mokyklos to moko teoriškai, bet praktinė patirtis ir žinios, perduotos iš žmogaus žmogui, dažnai įstringa geriau. Kelias nėra vieta stebėtis – jis yra vieta, kur reikia žinoti, ką darai.
