Kas iš tikrųjų yra tas kabinos oro filtras ir kodėl jis svarbus
Daugelis vairuotojų žino, kad reikia keisti variklio oro filtrą, alyvą, uždegimo žvakes – tai lyg ir savaime suprantami dalykai. Tačiau kabinos oro filtras dažnai lieka visiškai užmirštas, kol neįsijungi ventiliacija ir nepradedi stebėtis, kodėl salone kvepia drėgna kojine arba kodėl visi keleiviai pradeda čiaudėti.
Kabinos oro filtras – tai nedidelis, dažniausiai sulankstytų popieriaus ar pluošto sluoksnių elementas, kuris sulaikoma dulkes, žiedadulkes, suodžius, bakterijas ir kitus smulkius daleles, kol jos nepasiekia automobilio salono. Jis stovi tarp išorės aplinkos ir tavo kvėpavimo sistemos automobilio viduje. Paprastai tariant – tai tavo plaučių gynėjas, kol sėdi už vairo.
Filtrai būna kelių tipų. Paprasčiausi – mechaniniai, kurie tiesiog sulaikoma stambias daleles. Aktyvuotos anglies filtrai dar absorbuoja nemalonius kvapus ir kai kurias kenksmingas dujas. Yra ir kombinuotų variantų su elektrostatiniu krūviu, kurie efektyviau sulaiko smulkiausias daleles. Brangesnių automobilių komplektacijose kartais sutinkami ir HEPA klasės filtrai – tokie, kokie naudojami medicinos įstaigose.
Kaip suprasti, kad laikas keisti
Nėra vieno universalaus atsakymo, bet yra keletas požymių, kurie gana aiškiai signalizuoja, kad filtras jau atgyveno savo. Pirmiausia – kvapas. Jei įjungus ventiliaciją ar kondicionierių salone ima dvokti pelėsiais, drėgme ar tiesiog kažkuo nemalonu, tai beveik visada reiškia, kad filtras prisotintas drėgmės ir jame jau gyvena mikroorganizmai. Tokiu atveju keisti reikia ne rytoj, o šiandien.
Antras požymis – sumažėjęs oro srautas. Jei anksčiau trečias ventiliatoriaus greitis pūtė kaip viesulas, o dabar net penktas greitis vos pajuntamas – filtras tiesiog užsikimšęs. Oras per jį nebegali normaliai praeiti. Kai kurie vairuotojai tokiu atveju ima galvoti, kad sugedęs ventiliatorius, ir ima ieškoti brangesnių problemų, nors sprendimas kainuoja 10-20 eurų.
Trečias – alergijos simptomų padažnėjimas automobilyje. Jei pradedi čiaudėti, akys ima ašaroti, gerklė niežti – ir tai vyksta būtent važiuojant, ne namuose – filtras nebeatlieka savo funkcijos. Jis jau toks prisotintas, kad per jį prasiskverbia tai, ką turėtų sulaikyti.
Ketvirtas požymis – matomas nešvarumas. Kartais užtenka tiesiog ištraukti filtrą ir pažiūrėti. Jei jis juodas, pilkas, pilnas lapų, plaukų ar vabzdžių – klausimų daugiau nekyla.
Gamintojų rekomendacijos ir realybė
Dauguma automobilių gamintojų nurodo keisti kabinos oro filtrą kas 15 000–20 000 km arba kartą per metus – priklausomai nuo to, kas ateina anksčiau. Tai gana standartinė rekomendacija, kuri tinka vidutinėmis sąlygomis važiuojančiam vairuotojui.
Bet čia prasideda realybė. Lietuva – ne Šveicarijos kalnai su švariu oru. Jei gyveni mieste, važinėji kamščiuose, dažnai renkiesi gruntkelius ar važiuoji prie jūros (drėgnas oras, druskos dalelės) – filtras gali susidėvėti žymiai greičiau. Tuo tarpu jei važinėji daugiausia greitkeliais, retai, ir oras aplink gana švarus – filtras gali tarnauti ir ilgiau.
Pavasaris Lietuvoje – ypatingas laikotarpis. Beržų, alksninių, eglių žiedadulkės tiesiog užgula viską. Jei turi polinkį į alergijas ir važiuoji su senu filtru per gegužę – tai tikras kankinimas. Todėl daugelis specialistų rekomenduoja filtrą keisti būtent prieš pavasarį arba jo pradžioje, kad vasarą turėtum švarų orą salone.
Žiemą irgi yra sava specifika – druskos nuo kelių, drėgmė, rūkas. Filtras absorbuoja visą tą chemijos kokteilį. Taigi rugsėjis-spalis – irgi geras metas pasitikrinti.
Kur slepiasi filtras ir kaip jį pakeisti pačiam
Daugelyje automobilių kabinos oro filtras yra viena iš lengviausiai pasiekiamų dalių. Dažniausiai jis slepiasi po prietaisų skydeliu, keleivio pusėje – ten yra nedurų skyrelis arba dangtelis, kurį reikia atsegti ar atsukti. Kai kuriuose automobiliuose jis yra po variklio dangčiu, prie priekinio stiklo apačios – ten, kur patenka oras į ventiliacijos sistemą.
Konkretūs pavyzdžiai: „Volkswagen Golf”, „Passat”, „Skoda Octavia” – filtras paprastai yra keleivio pusės po prietaisų skydeliu, reikia atsegti plastikinį dangtelį. „Toyota Corolla”, „Yaris” – panaši situacija. „Ford Focus” – irgi keleivio pusė. BMW, Mercedes – kartais sudėtingiau, bet vis tiek dažniausiai įmanoma pačiam.
Pats keitimo procesas paprastai trunka 5-15 minučių. Ištrauki seną filtrą, įkiši naują (svarbu nepamirši kryptį – ant filtrų dažnai būna rodyklė, rodanti oro srauto kryptį), uždedi atgal dangtelį. Viskas. Jokių specialių įrankių, jokios autoservisų eilės.
Vienas praktinis patarimas: prieš įkišdamas naują filtrą, pažiūrėk į tą angą su žibintuvėliu. Kartais ten prisikaupia lapų, vabzdžių, net pelių padarytų lizdelių. Visa tai reikia išvalyti, kitaip naujas filtras greitai užsiteršia arba tiesiog blogai laikosi.
Kokį filtrą pirkti – pigų ar brangų
Čia prasideda amžinas klausimas. Parduotuvėse ir internete rasi filtrų nuo 5 iki 50 eurų tam pačiam automobiliui. Kuo jie skiriasi?
Pigiausi – paprasčiausi mechaniniai filtrai, kurie sulaiko stambias daleles. Jie tinka tiems, kurie važinėja švaresnėse vietovėse, neturi alergijų ir tiesiog nori, kad filtras būtų. Jei keisi kas 10 000 km – gal ir pakaks.
Vidutinės kainos filtrai su aktyvuota anglimi – geras pasirinkimas daugumai. Jie ne tik sulaiko dulkes, bet ir absorbuoja kvapus, išmetamųjų dujų daleles, ozono molekules. Mieste važiuojančiam žmogui tai juntamas skirtumas – ypač kamščiuose, kai priekyje esančio automobilio išmetamieji dujos tiesiog plaukia į tavo saloną.
Brangiausi – kombinuoti arba HEPA klasės filtrai. Jei turi alergijų, astmos, arba tiesiog labai rūpiniesi oro kokybe – tai verta investicija. Skirtumas tarp 10 eurų ir 35 eurų filtro gali būti labai juntamas žmogui, kuris kiekvieną pavasarį kenčia nuo žiedadulkių.
Kalbant apie gamintojus – originalūs filtrai (OEM) paprastai yra kokybiški, bet brangūs. Mann, Bosch, Mahle, Fram – patikimi aftermarket gamintojai, kurių filtrai dažnai būna tokios pat ar panašios kokybės kaip originalai, bet pigesni. Visiškai nežinomų kinų gamintojų filtrų geriau vengti – ne todėl, kad visi blogi, bet todėl, kad nėra kaip patikrinti kokybės.
Ką daryti, jei filtras naujas, bet kvapas vis tiek yra
Tai gana dažna situacija, kuri glumina daugelį. Pakeitei filtrą, bet salone vis tiek kvepia pelėsiais arba kažkuo nemalonu. Problema tokiu atveju dažniausiai yra ne filtras, o kondicionavimo sistemos garintuvas.
Garintuvas – tai tas elementas, per kurį praeina šaltas oras kondicionavimo metu. Jis kondensatą surenka ir turėtų jį išleisti lauk per drenažo angą. Bet jei drenažas užsikimšęs arba sistema retai naudojama, garintuve kaupiasi drėgmė ir ima augti pelėsiai bei bakterijos. Filtras čia nieko negali padaryti – jis stovi prieš garintuvą, ne po jo.
Sprendimas – kondicionavimo sistemos dezinfekavimas. Tai galima padaryti pačiam (yra specialių aerozolių, kuriuos purški per ventiliacijos angą ar per oro filtro angą, kai sistema veikia) arba autoservise. Servisas tai paprastai daro su specialia įranga, kuri efektyviau pasiekia visas sistemos dalis.
Kitas patarimas: kai baigi važiuoti su kondicionierium, prieš išjungdamas variklį, išjunk kondicionierių ir palik ventiliatorių veikti dar 2-3 minutes. Tai leidžia garintuvui šiek tiek išdžiūti ir sumažina pelėsių augimo tikimybę.
Specialios situacijos – kada keisti dažniau
Yra keletas situacijų, kai standartinis keitimo intervalas tiesiog neveikia ir reikia keisti žymiai dažniau.
Jei važiuoji žvyrkeliais ar gruntkeliais reguliariai – filtras gali užsikimšti per 5 000-7 000 km. Dulkės yra žymiai stambesnės ir gausesnės nei miesto oras, filtras tiesiog greičiau prisipildo. Tą pačią situaciją galima pasakyti apie statybvietėse ar pramoninėse zonose dirbančius žmones, kurie automobilį palieka netoli dulkių šaltinių.
Jei esi alergiškas – rekomenduočiau keisti kas 10 000 km arba kartą per sezoną. Pavasarį prieš žiedadulkių sezoną – privaloma. Rudenį po vasaros – irgi prasminga.
Jei tavo automobilyje važiuoja vaikai arba žmonės su kvėpavimo takų problemomis – oro kokybė salone tampa dar svarbesnė. Vaikų imuninė sistema jautresnė, jie kvėpuoja dažniau nei suaugusieji, todėl sulaiko daugiau kenksmingų dalelių.
Jei pirkote naudotą automobilį – pirmiausia pakeiskite kabinos oro filtrą. Nežinote, kada jis buvo keistas paskutinį kartą, o senasis savininkas greičiausiai apie tai negalvojo. Tai pigiausia ir greičiausia investicija į savo komfortą naujame automobilyje.
Kai filtras – tik dalis didesnio paveikslo
Kabinos oro filtras yra svarbus, bet jis nėra vienintelis dalykas, lemiantis oro kokybę salone. Verta žiūrėti plačiau.
Pirmiausia – automobilio sandarumas. Jei guma aplink duris ar langus jau susidėvėjusi, oras (ir su juo dulkės, kvapai) prasiskverbia pro plyšius aplenkdamas filtrą. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus automobiliams.
Antra – ventiliacijos sistemos švarumas. Oro kanalai, per kuriuos pučiamas oras į saloną, laikui bėgant kaupia dulkes, plaukus, kartais net pelėsių sporas. Filtras sulaiko tai, kas ateina iš lauko, bet negali išvalyti to, kas jau yra sistemoje.
Trečia – pats salono švarumas. Kilimėliai, sėdynės, lubos – visa tai kaupia dulkes, kurios vėliau pakyla ore. Reguliarus valymas, ypač dulkių siurbliu, žymiai sumažina kietųjų dalelių kiekį ore.
Ir galiausiai – įprotis. Daugelis vairuotojų važiuoja su atviru langu mieste, manydami, kad taip gauna šviežio oro. Iš tikrųjų miesto gatvėje oras dažnai yra žymiai blogesnės kokybės nei tas, kuris praeina per gerą kabinos filtrą. Ypač kamščiuose, kur išmetamųjų dujų koncentracija yra aukšta – uždaryk langą ir įjunk ventiliaciją su recirkuliacija.
Kabinos oro filtras – tai viena iš tų automobilių priežiūros dalių, kuri niekada nesugenda dramatiškai, nepaliks tavęs ant kelio ir neuždegs gedimo lemputės. Todėl ir pamirštama. Bet tai, ką kvėpuoji kiekvieną dieną važiuodamas į darbą, į parduotuvę, veždamas vaikus – tai nėra smulkmena. 10-20 eurų ir 10 minučių laiko kartą per metus – tai turbūt viena pigiausių investicijų į sveikatą, kurią gali padaryti automobilyje.
