Kodėl internetinė automobilių rinka tapo sukčių rojumi
Pirkti automobilį internetu šiais laikais – visiškai normalu. Skelbimai ant Autoplius, Autogidas, įvairių Facebook grupių – viskas po ranka, galima palyginti šimtus variantų nesikeldamas nuo sofos. Bet būtent ši patogybė ir pritraukia visokio plauko sukčius, kurie puikiai išnaudoja tai, kad pirkėjas nori greičiau, pigiau ir be vargo.
Statistika kalba pati už save – Lietuvos policija kasmet fiksuoja šimtus nusikaltimų, susijusių su automobilių pardavimu internetu. Ir tai tik tie atvejai, kurie pasiekia pareigūnus. Dauguma apgautųjų tiesiog nurašo nuostolius ir tyli, nes gėda prisipažinti, kad patikėjo akivaizdžia nesąmone. Tačiau sukčiai nebūna kvaili – jų schemos su kiekvienu metu tampa sudėtingesnės, labiau apgalvotos ir sunkiau atpažįstamos.
Problema ta, kad daugelis žmonių galvoja: „Man tai tikrai nepavyktų apgauti.” Ir būtent tie žmonės dažniausiai ir tampa aukomis. Todėl verta rimtai pakalbėti apie tai, kaip veikia šios schemos ir ką konkrečiai daryti, kad neatsidurtum su tuščia piniginė ir be automobilio.
Populiariausios sukčiavimo schemos – nuo paprastų iki itin rafinuotų
Pradėkime nuo klasikos. „Automobilis užsienyje” – viena seniausių, bet vis dar veikiančių schemų. Skelbime matai puikų BMW ar Mercedes už neįtikėtinai gerą kainą. Pardavėjas paaiškina, kad automobilis šiuo metu Vokietijoje, Anglijoje ar dar kur nors, bet gali jį atsiųsti. Prašo sumokėti avansą – „transporto išlaidoms” arba „rezervaciniam mokesčiui”. Pinigai iškeliauja, automobilis – niekada nepasirodo.
Kita populiari schema – suklastoti dokumentai. Čia jau sudėtingiau. Automobilis fiziškai egzistuoja, galima jį pamatyti, paliesti, net pabandyti. Bet dokumentai – suklastoti. Gali būti, kad mašina vogta, gali būti, kad ji įkeista bankui ir ant jos kabo didelė skola, gali būti, kad odometras sukręstas atgal tūkstančiais kilometrų. Pirkėjas sumoka, išvažiuoja laimingas, o po savaitės prie durų stovi policija arba banko atstovas.
Yra ir subtilesnių variantų. „Tarpininko” schema – kai pardavėjas siūlo susitikti per kokią nors „patikimą platformą”, kuri esą garantuoja sandorį. Tokia platforma, žinoma, yra fiktyvus puslapis, sukurtas vien tam, kad atrodytų oficialiai. Moki pinigus į „sąskaitą deponavimui”, o tada platforma dingsta kartu su tavo pinigais.
Dar vienas variantas, kuris pastaruoju metu labai išpopuliarėjo – aukcionų sukčiavimas. Skelbiama, kad automobilis parduodamas per aukcioną (dažnai tariamą policijos ar muitinės aukcioną), kaina žema, bet reikia sumokėti registracijos mokestį arba garantinį įnašą. Žinoma, jokio aukciono nėra.
Kaip atpažinti įtartiną skelbimą dar prieš susisiekiant
Pirmasis gynybos lygis – tai, ką matai ekrane. Prieš rašydamas ar skambindamas pardavėjui, atidžiai peržiūrėk skelbimą. Yra keletas aiškių raudonų vėliavėlių, kurios turėtų iš karto sukelti įtarimą.
Kaina per gera, kad būtų tiesa. Tai skamba banaliai, bet veikia. Jei rinkoje panašūs automobiliai kainuoja 15 000 eurų, o šis – 9 000, klausk savęs kodėl. Gal pardavėjas skuba? Gal mašina turi rimtų problemų? Gal tai tiesiog spąstai? Visada patikrink panašių skelbimų kainas – tai užtrunka 5 minutes ir gali sutaupyti tūkstančius.
Nuotraukos iš interneto. Sukčiai dažnai naudoja svetimas nuotraukas. Patikrinti lengva – naudok Google Images arba TinEye atvirkštinę paiešką. Įkelk skelbimo nuotrauką ir pamatysi, ar ji naudojama kitur. Jei ta pati nuotrauka randa skelbimus Lenkijoje, Vokietijoje ar dar kur – bėk.
Skelbimo tekstas. Jei tekstas parašytas keista lietuvių kalba, su keistomis frazėmis ar akivaizdžiai išverstas iš kitos kalbos – tai jau ženklas. Taip pat įtartina, kai skelbime labai mažai informacijos arba, atvirkščiai, per daug gražių žodžių ir per mažai konkrečių techninių duomenų.
Kontaktinė informacija. Jei pardavėjas nurodo tik el. paštą ir vengia telefono – keista. Jei telefono numeris registruotas kitoje šalyje – dar keisčiau. Jei pardavėjas nori bendrauti tik per žinutes ir vengia skambučių – labai keista.
Ką tikrinti apie patį automobilį prieš susitikimą
Tarkime, skelbimas atrodo normaliai, pardavėjas atsako į klausimus, kaina priimtina. Ką daryti toliau? Tikrinti, tikrinti ir dar kartą tikrinti – dar prieš važiuodamas žiūrėti mašinos.
VIN numerio patikrinimas – privalomas žingsnis. VIN – tai automobilio „asmens kodas”, 17 simbolių eilutė. Paprašyk pardavėjo atsiųsti VIN numerį ir patikrink jį per keletą servisų. Carvertical – vienas populiariausių, bet mokamas. Nemokamos alternatyvos: NHTSA (JAV duomenų bazė), Vindecoderz, taip pat Lietuvos „Regitra” svetainėje galima patikrinti kai kuriuos duomenis. Iš VIN sužinosi: ar automobilis buvo įtrauktas į draudimines bylas, ar buvo rimtų avarijų, ar odometro rodmenys atitinka istoriją, ar mašina registruota taip, kaip teigia pardavėjas.
Įkeitimų registras. Lietuvoje veikia Įkeitimų registras (accessible per Registrų centro svetainę). Čia galima patikrinti, ar ant automobilio nėra lizingo ar paskolos. Tai nemokama ir užtrunka 2 minutes. Jei ant mašinos kabo skola – tu jos nepriimsi kartu su automobiliu? Priimsi. Todėl tikrink.
Vogtos transporto priemonės patikrinimas. Interpolo duomenų bazė iARMS viešai neprieinama, bet Lietuvos policija gali patikrinti, ar automobilis įtrauktas į vogtų transporto priemonių sąrašą. Taip pat galima kreiptis į VKEKK arba naudoti mokamus servisus, kurie tikrina tarptautines duomenų bazes.
Praktinis patarimas: prieš važiuodamas žiūrėti automobilio, susisiek su draudimo bendrove ir paprašyk patikrinti draudimo istoriją pagal VIN. Kai kurios draudimo bendrovės tai daro nemokamai arba už simbolinę kainą.
Kaip elgtis susitikimo metu – žiūrint automobilį gyvai
Susitikimas gyvai – tai dar ne saugumas. Sukčiai puikiai moka elgtis natūraliai, atsakyti į klausimus ir sukurti pasitikėjimo atmosferą. Todėl ir čia reikia galvos.
Susitikimo vieta. Visada susitik viešoje vietoje arba, dar geriau, automobilių servise. Jei pardavėjas siūlo susitikti kažkur atokioje vietoje, jo namuose ar sandėlyje – tai jau įtartina. Rimtas pardavėjas neturės problemų susitikti ten, kur patogu pirkėjui.
Nesiimk vienas. Pasiimk draugą, giminaitį – geriausia, jei tas žmogus kažką išmano apie automobilius. Dvi poros akių mato daugiau nei viena. Be to, sukčiams sunkiau manipuliuoti dviem žmonėmis vienu metu.
Fizinis VIN patikrinimas. Automobilio VIN numeris yra keliose vietose: ant priekinio stiklo apatinės dalies (matomas iš išorės), ant variklio skyriaus, ant durų staktos. Visi šie numeriai turi sutapti tarpusavyje ir sutapti su dokumentuose nurodytu numeriu. Jei numeriai skiriasi arba matosi, kad jie buvo pakeisti – tai rimtas signalas.
Dokumentų tikrinimas. Prašyk parodyti originalius dokumentus, ne kopijas. Lietuvoje automobilio registracijos liudijimas turi specifinę išvaizdą – jei kyla abejonių, galima palyginti su pavyzdžiais internete arba pasikonsultuoti su „Regitra”. Taip pat patikrink, ar pardavėjo tapatybės dokumentas atitinka dokumentuose nurodytą savininką.
Techninis patikrinimas servise. Tai galbūt svarbiausia rekomendacija – niekada nepirk automobilio be techninio patikrinimo servise. Rimtas pardavėjas sutiks. Jei pardavėjas nesutinka arba kelia kliūtis – tai pats aiškiausias signalas, kad kažkas ne taip. Serviso patikrinimas kainuoja 50-100 eurų ir gali sutaupyti tūkstančius.
Mokėjimas – pati rizikingiausia dalis
Net jei viskas iki šiol atrodė gerai, mokėjimo momentas yra pats kritiškiausias. Čia sukčiai dažnai ir suveikia – viskas atrodo tvarkinga, pirkėjas atsipalaiduoja, ir tada…
Niekada nemokėk grynaisiais už didelę sumą. Tai skamba akivaizdžiai, bet žmonės vis tiek tai daro. Grynieji pinigai – tai pinigai, kurių praktiškai neįmanoma susigrąžinti. Jei vėliau paaiškėja, kad automobilis vogtas ar su skolomis, tu likai be nieko. Mokėk banko pavedimu – tai palieka aiškų pėdsaką ir suteikia bent minimalią galimybę ginčyti sandorį.
Jokių avansų nepažįstamiems žmonėms. Jei pardavėjas prašo sumokėti avansą prieš susitikimą, prieš automobilio peržiūrą ar prieš dokumentų pasirašymą – tai beveik visada sukčiavimas. Nėra jokios teisėtos priežasties, kodėl reikėtų mokėti avansą nepažįstamam žmogui internete.
Notarinis sandoris. Brangesniems automobiliams (virš 10 000-15 000 eurų) verta apsvarstyti notarinį sandorį. Taip, tai kainuoja papildomai, bet notaras patikrins šalių tapatybes, sandorio teisėtumą ir viską įformins tinkamai. Sukčiai notaro vengia kaip ugnies.
Pirkimo-pardavimo sutartis. Net ir be notaro – visada pasirašyk pirkimo-pardavimo sutartį. Joje turi būti: abiejų šalių duomenys, automobilio duomenys (VIN, valstybinis numeris, markė, modelis, metai), kaina, mokėjimo būdas, data. Sutarties šabloną lengva rasti internete, bet geriau pasikonsultuoti su teisininku dėl konkrečios situacijos.
Ką daryti, jei vis tiek apgavo
Kartais net ir darant viską teisingai, sukčiai randa spragų. Jei supratai, kad tapai auka – svarbu veikti greitai.
Pirmiausia – policija. Kreipkis į policiją kuo greičiau. Pateik visą turimą informaciją: susirašinėjimą, skelbimą, pardavėjo kontaktus, mokėjimo dokumentus. Kuo daugiau informacijos – tuo geresnės galimybės. Nedelsk – kiekviena valanda sukčiams suteikia laiko paslėpti pėdsakus.
Bankas. Jei mokėjai banko pavedimu – nedelsiant susisiek su savo banku ir prašyk inicijuoti mokėjimo ginčą. Jei pinigai dar nebuvo išimti iš sąskaitos gavėjo pusėje, yra galimybė juos sustabdyti. Ši galimybė egzistuoja tik pirmas kelias valandas po pavedimo.
Skelbimų portalas. Pranešk apie sukčių skelbimų portalui. Tai padės apsaugoti kitus potencialius aukas. Rimti portalai (Autoplius, Autogidas) turi sukčiavimo pranešimo sistemas ir reaguoja į tokius pranešimus.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Jei sandoris buvo sudarytas su juridinis asmeniu (įmone), galima kreiptis į VTAT. Su fiziniais asmenimis situacija sudėtingesnė, bet vis tiek verta kreiptis dėl konsultacijos.
Svarbu suprasti – susigrąžinti pinigus po sukčiavimo yra labai sunku ir dažnai neįmanoma. Todėl prevencija visada geriau nei gydymas.
Kai atsargumas tampa įpročiu, o ne paranoja
Visa tai, kas parašyta aukščiau, gali atrodyti kaip labai daug darbo. Ir iš dalies taip ir yra. Bet pažiūrėk į tai kitaip – jei perki automobilį už 10 000 eurų, tai yra rimtas finansinis sprendimas. Ar verta skirti 2-3 valandas patikrinimams, kad apsaugotum tokią sumą? Atsakymas akivaizdus.
Gera žinia ta, kad didžioji dauguma automobilių pardavėjų – normalūs žmonės, kurie tiesiog nori parduoti savo mašiną. Atsargumas neturi virsti paranoja. Tiesiog laikykis kelių paprastų taisyklių: tikrink VIN, tikrink įkeitimus, susitik servise, nemokėk avansų ir pasirašyk sutartį. Šie penki žingsniai eliminuoja 90% sukčiavimo schemų.
Taip pat verta žinoti, kad Lietuvoje veikia kelios organizacijos ir servisai, kurie specializuojasi automobilio istorijos tikrinime. Kai kurie servisai siūlo kompleksinį patikrinimą – jie ne tik patikrins dokumentus, bet ir fiziškai apžiūrės automobilį, patikrins kėbulo numerius, atliks kompiuterinę diagnostiką. Tai kainuoja, bet tokia paslauga gali būti tikra investicija.
Galiausiai – pasitikėk savo instinktu. Jei kažkas atrodo keista, jei pardavėjas per daug skuba, jei kaina per gera, jei dokumentai atrodo netvarkingi – geriau atsitraukti. Automobilių rinkoje visada bus kitas variantas. O prarasti pinigai – ne visada.
Pirkimas internetu – puikus dalykas, kai darai tai protingai. Tiesiog nepamirštama, kad ekrano kitoje pusėje gali būti ne tik sąžiningas pardavėjas, bet ir žmogus, kuris labai gerai žino, kaip pasinaudoti tavo skuba ir pasitikėjimu.
