Pirmos sekundės po smūgio – ką daryti, kai protas sustoja
Avarija įvyksta per sekundes. Vienas netikėtas garsas, smūgis, ir staiga viskas pasikeitė. Dauguma žmonių, kurie niekada nebuvo patekę į eismo įvykį, neįsivaizduoja, kaip keistai elgiasi kūnas ir protas tą akimirką – adrenalinas užlieja viską, rankos dreba, mintys bėga chaotiškai. Kai kurie žmonės iš karto išlipa iš automobilio ir pradeda šaukti, kiti sėdi sustingę ir negali pajudėti kelias minutes. Abu atvejai yra normalūs, bet nei vienas iš jų nėra tas, ko reikia situacijai.
Svarbiausia, ką reikia padaryti per pirmąsias kelias sekundes – giliai įkvėpti ir pabandyti susikaupti. Tai skamba kaip banalybė, bet neurologiškai tai yra vienintelis būdas išjungti panikos režimą ir įjungti racionalų mąstymą. Automobilis gali būti sudaužytas, bet jūs vis dar turite galvoti aiškiai.
Pirmiausia – neišlipkite iš automobilio akimirksniu, jei tai įvyko judrioje gatvėje ar greitkelyje. Prieš atidarydami duris, pažiūrėkite veidrodžiuose, ar šalia nevažiuoja kitas transportas. Kasmet Lietuvoje užfiksuojami atvejai, kai žmonės, išlipę iš sudaužyto automobilio ant greitkelio, patenka po kitu automobiliu. Tai tragiška, bet visiškai išvengiama klaida.
Saugumas pirmiausia – kaip apsaugoti save ir kitus
Kai tik situacija leidžia saugiai išlipti, pirmasis žingsnis yra įvertinti aplinką. Ar automobilis stovi ant važiuojamosios dalies? Ar yra dūmų, degimo kvapo? Ar kiti eismo dalyviai mato jus? Šie klausimai turi būti atsakyti per kelias sekundes.
Jei avarija įvyko kelyje ir automobiliai blokuoja eismą, kiek įmanoma greičiau įjunkite avarines šviesas. Tai pirmas signalas kitiems vairuotojams, kad kažkas nutiko. Jei turite avarinį trikampį – o pagal Lietuvos teisę jį privalote turėti – išdėkite jį tinkamu atstumu:
- Mieste – ne mažiau kaip 30 metrų iki avarijos vietos
- Už miesto ribų – ne mažiau kaip 100 metrų
- Greitkelyje – rekomenduojama 150-200 metrų, nes greičiai yra žymiai didesni
Jei turite atšvaitinę liemenę – užsidėkite ją prieš išlipdami iš automobilio, ne po to. Daugelis žmonių ją pamiršta arba laiko bagažinėje, kuri po smūgio gali būti neatidaroma. Geriausia praktika – laikyti liemenę salone, po sėdyne arba šoninėje kišenėje.
Apie nukentėjusiuosius: jei avarija buvo rimta ir yra žmonių, kurie negali išlipti arba yra be sąmonės, neskubėkite jų judinti. Stuburo traumos yra vienos pavojingiausių, ir netinkamas nukentėjusiojo perkėlimas gali padaryti daugiau žalos nei pati avarija. Vienintelė išimtis – jei automobilis dega arba yra reali grėsmė gyvybei dėl išorinių veiksnių.
Skambučiai, kurių negalima atidėti
Lietuva turi vieningą pagalbos numerį – 112. Skambinti reikia nedelsiant, jei yra nukentėjusiųjų, jei automobilis blokuoja eismą, jei yra degalų nutekėjimas ar gaisro grėsmė. Net jei avarija atrodo smulki, bet esate ant greitkelio – skambinkite.
Kai skambinate, stenkitės būti kuo konkretesni:
- Tikslus vietas – gatvė, namas, kilometro ženklas
- Kiek automobilių dalyvavo
- Ar yra sužeistųjų ir kiek
- Ar yra kokia nors papildoma grėsmė (gaisras, pavojingi kroviniai)
Dispečeris gali užduoti papildomų klausimų – atsakinėkite ramiai ir aiškiai. Jie apmokinti padėti jums surinkti informaciją net tada, kai esate sukrėsti.
Jei avarija nedidelė, nėra sužeistųjų ir automobiliai gali važiuoti – vis tiek rekomenduojama pranešti policijai arba bent jau užpildyti europinį pranešimą. Apie tai – šiek tiek vėliau.
Dokumentavimas – tai ne biurokratija, tai jūsų apsauga
Kai saugumas užtikrintas ir pagalba iškviesta, prasideda kita svarbi dalis – dokumentavimas. Daugelis žmonių šią dalį atlieka neteisingai arba visai praleidžia, o paskui stebisi, kodėl draudimo kompanija ginčija jų versiją.
Telefono kamera šiandien yra vienas galingiausių įrankių eismo įvykio vietoje. Fotografuokite viską ir fotografuokite daug:
- Bendrą vaizdą – kaip automobiliai stovi vienas kito atžvilgiu
- Visus pažeidimus – kiekvieno automobilio, iš skirtingų kampų
- Valstybines numerio lenteles – visų dalyvių
- Kelio ženklus, šviesoforus, žymėjimą – tai gali būti svarbu nustatant kaltę
- Pėdsakus ant kelio – stabdymo žymes, nuolaužas, degalų dėmes
- Liudininkus – jei sutinka, nufotografuokite jų dokumentus arba bent užsirašykite kontaktus
Jei turite vaizdo registratorių – puiku. Bet nepamirškite, kad kai kurie registratoriai perrašo įrašus automatiškai. Kuo greičiau išimkite atminties kortelę arba išsaugokite įrašą, kol jis nebuvo perrašytas.
Svarbus niuansas: niekada nepripažinkite kaltės žodžiu vietoje. Net jei jums atrodo, kad tai buvo jūsų klaida – palaukite oficialaus tyrimo. Emocinis spaudimas avarijos vietoje dažnai verčia žmones sakyti dalykus, kurie vėliau paaiškėja esą neteisingi arba nevisiškai tikslūs.
Europinis pranešimas – kada jį naudoti ir kaip užpildyti teisingai
Europinis pranešimas apie eismo įvykį (dar vadinamas „europrotokolu”) yra dokumentas, leidžiantis išspręsti nedidelę avariją be policijos. Tai patogu, greita ir leidžia išvengti ilgo laukimo, bet turi savo sąlygas ir spąstus.
Europinį pranešimą galima naudoti, kai:
- Dalyvavo tik du automobiliai
- Nėra sužeistųjų
- Abu vairuotojai sutaria dėl aplinkybių
- Abu turi galiojantį draudimą
Jei bent viena iš šių sąlygų neįvykdyta – reikia kviesti policiją. Taip pat policiją reikia kviesti, jei kitas vairuotojas yra apsvaigęs, agresyvus, arba jei yra įtarimų dėl pavogto automobilio.
Pildant europinį pranešimą, dažniausios klaidos:
- Schemos langelyje nupiešiamas netikslus situacijos vaizdas – tai vėliau sukelia ginčus
- Pamiršta užpildyti visus laukelius
- Pasirašoma ant tuščio dokumento arba neužpildyto dokumento
- Nepasiliekama savo kopija – kiekvienas turi gauti po kopiją
Užpildytą europinį pranešimą reikia kuo greičiau – pageidautina per 24 valandas – pateikti savo draudimo kompanijai. Vėlavimas gali sukelti problemų su žalos atlyginimu.
Draudimas – kaip pranešti ir ko tikėtis
Pranešimas draudimo kompanijai yra atskiras žingsnis, kurio daugelis žmonių bijo arba nežino kaip atlikti. Iš tikrųjų tai nėra sudėtinga, bet reikia žinoti keletą dalykų.
Pirmiausia – pranešti reikia greitai. Dauguma draudimo sutarčių numato pranešimo terminus, dažniausiai 3-5 darbo dienos. Jei pranešate vėliau, kompanija gali sumažinti išmoką arba visai atsisakyti mokėti.
Kai skambinate į draudimo kompaniją, paruoškite:
- Savo draudimo poliso numerį
- Kito vairuotojo duomenis ir jo draudimo informaciją
- Eismo įvykio protokolą arba europinį pranešimą
- Nuotraukas iš įvykio vietos
Jei esate nukentėjusioji pusė – kreipkitės į kito vairuotojo draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo. Jei kitas vairuotojas neturėjo draudimo – situacija komplikuojasi, bet Lietuvoje veikia Transporto priemonių draudikų biuras, kuris tokiais atvejais gali padėti.
Nepamirškite, kad draudimas dengia ne tik automobilio remontą. Jei patyrėte sveikatos sutrikimų – net ir nedidelių, kaip kaklo skausmas ar galvos svaigimas – kreipkitės į gydytoją ir dokumentuokite tai. Sveikatos žala taip pat gali būti atlyginama.
Psichologinis šokas – tai tikra problema, ne silpnumas
Apie tai kalbama labai mažai, bet tai yra viena svarbiausių dalių. Net ir nedidelė avarija gali sukelti psichologinį šoką, kuris pasireiškia ne iš karto, o praėjus kelioms valandoms ar net dienoms po įvykio.
Simptomai gali būti įvairūs: nemiga, nuolatinis įvykio atkartojimas mintyse, nerimas sėdant į automobilį, padidėjęs jautrumas triukšmams kelyje. Tai normali reakcija į traumuojantį įvykį, ir tai nereiškia, kad esate silpnas ar perdėtai reaguojate.
Praktiniai patarimai po avarijos:
- Tą dieną nevairuokite, jei galite to išvengti – reakcijos gali būti sulėtėjusios
- Pasikalbėkite su kuo nors artimų – nelikite su tuo vienas
- Jei po kelių dienų nerimas nepraeina – kreipkitės į psichologą, tai nėra gėda
- Neskubėkite grįžti prie įprastų vairavimo maršrutų – duokite sau laiko
Vaikams avarija gali būti ypač traumuojanti. Jei su jumis važiavo vaikai – atkreipkite dėmesį į jų elgesį po įvykio. Jei pastebite elgesio pokyčius, kalbėkite su jais atvirai ir, jei reikia, kreipkitės į specialistą.
Kai viskas baigėsi – pamokos, kurios gali išgelbėti kitą kartą
Avarija, kad ir kokia nemalonė ji būtų, dažnai yra galimybė peržiūrėti savo vairavimo įpročius. Ne todėl, kad reikia save kaltinti, bet todėl, kad sąžiningas savęs vertinimas yra vienintelis būdas tapti geresniu vairuotoju.
Verta pagalvoti: ar automobilyje buvo viskas, ko reikia avarijai? Avariniai trikampiai, liemenė, pirmosios pagalbos vaistinėlė, gesintuvai – tai ne tik teisiniai reikalavimai, tai realūs gyvybės gelbėjimo įrankiai. Lietuvoje daugelis vairuotojų turi šiuos daiktus, bet jie guli užkišti bagažinės kampe po visokiais daiktais ir avarijos metu jų tiesiog nepasiekia.
Vaizdo registratorius – tai investicija, kuri atsiperka per pirmą rimtą incidentą. Šiandien nebrangūs modeliai su gera vaizdo kokybe kainuoja 50-100 eurų. Palyginkite tai su ginčo draudimo kompanijoje kaina arba su situacija, kai jūsų žodis prieš kito žodį – ir pasirinkimas tampa akivaizdus.
Galiausiai – žinios. Daugelis vairuotojų paskutinį kartą mokėsi pirmosios pagalbos vairavimo mokykloje prieš dešimt ar dvidešimt metų. Rekomendacijos keičiasi, technikos keičiasi, ir tas, ką mokėte tada, gali būti jau pasenę. Lietuvos Raudonasis Kryžius ir kitos organizacijos reguliariai rengia pirmosios pagalbos kursus – tai kelios valandos, kurios gali būti svarbiausios jūsų gyvenime, jei kada nors atsidursite situacijoje, kur kažkas šalia jūsų reikia pagalbos ir laukti greitosios nėra laiko.
Avarija niekada nėra geras įvykis. Bet tai, kaip elgiatės po jos, gali labai skirtis – nuo chaoso ir ilgų ginčų iki greito, tvarkingo problemos sprendimo. Pasirengimas, šaltas protas ir teisingi veiksmai yra tai, kas skiria vieną scenarijų nuo kito.
