Kai elektronika pradėjo valdyti dviratį su varikliu
Dar prieš dešimt penkiolika metų motociklas buvo gana paprastas dalykas – variklis, rėmas, du ratai ir vairuotojas, kuris pats sprendžia viską. Stabdyk, greitink, pasuk – visa atsakomybė ant tavo pečių. Dabar situacija kardinaliai pasikeitė. Šiuolaikinis sportinis ar turistinis motociklas turi daugiau elektroninių sistemų nei kai kurie automobiliai iš praėjusio dešimtmečio. Ir tai nėra vien marketingo triukas – šios sistemos realiai keičia tai, kaip mes važiuojame, ir daugeliu atvejų išgelbsti gyvybes.
Problema ta, kad daugelis motociklininkų – ypač tie, kurie prie dviragio sėdi jau ne pirmus metus – žiūri į šią elektroniką su tam tikru įtarumu. „Anksčiau važiavome be viso to ir nieko,” – sakoma. Taip, važiavome. Bet statistika rodo, kad važiavome su žymiai didesniais nuostoliais. Tad verta rimtai pasikalbėti apie tai, kas slepiasi po tuo motociklo plastikiniais kėbulo elementais ir kaip tos sistemos iš tikrųjų veikia.
ABS – sistema, kurią visi žino, bet ne visi supranta teisingai
Pradėkime nuo pačios žinomiausios – ABS (Anti-lock Braking System). Daugelis mano, kad ABS tiesiog neleidžia ratams užsiblokuoti. Tai tiesa, bet tai tik pusė istorijos. Tikroji ABS vertė yra ta, kad ji leidžia tau stabdyti maksimaliai efektyviai net tada, kai esi išsigandęs, kai stabdai per staigiai, kai danga yra slidesnė nei tikėjaisi.
Motociklo ABS veikia šiek tiek kitaip nei automobilio. Čia yra du atskiri ratai, du atskiri stabdžiai, ir jie elgiasi skirtingai. Priekinis ratas stabdo efektyviau, bet jo užsiblokavimas yra mirtinai pavojingas – motociklas tiesiog krenta į šoną. Galinis ratas užsiblokuojant sukelia šliaužimą, kuris yra mažiau pavojingas, bet vis tiek gali baigtis blogai.
Šiuolaikiniai ABS moduliai, tokie kaip Bosch 9.1 Plus ar Continental MK 100, reaguoja per milisekundes – žymiai greičiau nei bet kuris žmogus. Sistema matuoja rato sukimosi greitį kelis šimtus kartų per sekundę ir, vos pastebėjusi, kad ratas lėtėja greičiau nei turėtų, sumažina stabdžių spaudimą ir vėl jį padidina. Tai vyksta taip greitai, kad vairuotojas jaučia tik lengvą virpėjimą ant stabdžių rankenos ar pedalės.
Praktinis patarimas: Jei turite motociklą su ABS, išbandykite jį saugioje vietoje. Stabdykite kuo stipriau. Pajuskite, kaip sistema veikia. Daugelis vairuotojų niekada neišbando ABS iki ribos ir tada avarijos metu stabdo per silpnai, bijodami užblokuoti ratus – nors ABS kaip tik tam ir yra.
Dar vienas dalykas – kai kurie motociklai turi atsietą ABS (cornering ABS), kuris veikia ir posūkiuose. Tai jau rimtesnis technologinis lygis, apie kurį pakalbėsime vėliau.
Traukos kontrolė – ne tik drėgnam orui
TC (Traction Control) – sistema, kuri daugeliui asocijuojasi su šlapiu asfaltu ar žiemos sąlygomis. Iš tikrųjų ji yra daug universalesnė ir naudinga net sausą dieną ant idealaus asfalto.
Kaip veikia? Sistema lygina priekinio ir galinio ratų sukimosi greitį. Jei galinis ratas sukasi greičiau nei priekinis – vadinasi, jis slysta. Sistema sumažina variklio galią arba pritaiko stabdžius, kad slydinimas sustotų. Skamba paprastai, bet įgyvendinimas yra sudėtingas, nes sistema turi atskirti normalų galinio rato darbą nuo pavojingo slydinimo.
Šiuolaikiniai TC sprendimai, pavyzdžiui, Ducati DSC arba BMW DTC, naudoja ne tik ratų greičio jutiklius, bet ir IMU (inercijos matavimo bloką), kuris fiksuoja motociklo padėtį erdvėje. Tai leidžia sistemai suprasti, ar galinis ratas slysta tiesiai einant, ar posūkyje, ir reaguoti atitinkamai.
Čia svarbu suprasti vieną dalyką: traukos kontrolė nėra skirta vien pradedantiesiems. Net patyrę lenktynininkai naudoja TC, nes ji leidžia greičiau ir saugiau išvažiuoti iš posūkio, nerizikuojant per daug. Skirtumas tik tas, kad patyręs vairuotojas pasirenka mažiau agresyvų TC lygį, kuris leidžia šiek tiek slydinimo – tai suteikia geresnį jausmą ir kartais net greitesnį važiavimą.
Dauguma šiuolaikinių motociklų siūlo kelis TC lygius. Rekomenduojama:
- Miestui ir drėgnam orui – maksimalus arba aukštas TC lygis
- Turistiniam važiavimui sausu oru – vidutinis lygis
- Sportiniam važiavimui trasoje – žemas lygis arba išjungta (tik patyrusiem)
- Niekada visiškai neišjunkite TC mieste ar drėgtu oru
IMU – smegenys, kurios viską jungia
IMU (Inertial Measurement Unit) – tai turbūt svarbiausia elektroninė komponente šiuolaikiniame motocikle, nors daugelis vairuotojų apie ją beveik nieko nežino. Tai mažas blokas, kuriame yra giroskopai ir akselerometrai, matuojantys motociklo judėjimą visomis kryptimis – pakreipimą į šonus, pagreičio ir lėtėjimo jėgas, šoninį slydimą.
IMU duomenys naudojami beveik visose kitose sistemose. Be IMU negalėtų veikti cornering ABS, cornering TC, elektroninės pakabos reguliavimas, stabdžių jėgos paskirstymas posūkiuose. Tai tarsi centriniai nervai, per kuriuos visa kita elektronika gauna informaciją apie tai, kas vyksta su motociklu realiu laiku.
Bosch ir Continental yra pagrindiniai IMU tiekėjai motociklų pramonei. Šiuolaikiniai 6-ašių IMU moduliai matuoja tris linijinio pagreičio kryptis ir tris kampinio greičio kryptis. Tai leidžia sistemai tiksliai žinoti, kokiu kampu motociklas yra pakreiptas, ar jis slysta į šoną, ar kyla priekinis ratas.
Praktiškai tai reiškia, kad motociklas „žino” apie save žymiai daugiau nei bet kada anksčiau. Ir ta informacija naudojama tam, kad apsaugotų vairuotoją nuo klaidų, kurių jis pats galbūt net nepastebėtų.
Posūkio ABS ir stabdymo pagalba posūkiuose
Tai viena iš naujesnių ir sudėtingiausių sistemų – cornering ABS. Tradicinis ABS veikia tiesiai einant. Bet kas atsitinka, jei reikia staigiai stabdyti posūkyje? Tai yra viena pavojingiausių situacijų motocikle.
Kai motociklas yra pakreiptas posūkyje ir tu staigiai stabdai, situacija tampa labai komplikuota. Priekinis ratas turi ne tik stabdyti, bet ir išlaikyti šoninę trauką, kad motociklas nepermestų. Tradicinis ABS čia gali netinkamai reaguoti – jis gali leisti per daug stabdymo jėgos, dėl ko ratas praras šoninę trauką ir motociklas kris.
Cornering ABS, naudodamas IMU duomenis, žino, kokiu kampu yra motociklas, ir atitinkamai koreguoja stabdymo jėgą. Sistema sumažina maksimalią leistiną stabdymo jėgą priklausomai nuo pakreipimo kampo – kuo didesnis kampas, tuo mažesnė stabdymo jėga leidžiama, nes daugiau padangos resursų reikia šoninei traukai.
Šią technologiją pirmieji masiškai pradėjo diegti BMW ir KTM, dabar ji prieinama ir daugelyje kitų gamintojų motociklų – Honda, Yamaha, Ducati. Jei renkates naują motociklą ir dažnai važiuojate vingiuotais keliais, cornering ABS yra vienas svarbiausių kriterijų.
Elektroninės pakabos ir važiavimo režimai
Elektroniškai valdoma pakaba – tai sistema, kuri dar prieš keletą metų buvo prieinama tik prabangiausiuose motocikluose. Dabar ją galima rasti ir vidurinės klasės modeliuose. Kaip tai veikia ir ar tai tikrai reikalinga?
Elektroninė pakaba (ESA – Electronic Suspension Adjustment arba EERA – Electronically Erasable Ride Adjustment) gali keisti amortizatorių kietumą važiavimo metu. Sistema naudoja jutiklius, kurie matuoja pakabos judėjimą, ir automatiškai koreguoja slopinimą priklausomai nuo kelio sąlygų, greičio, pagreičio ar lėtėjimo.
Praktiškai tai reiškia, kad važiuodamas per duobę sistema automatiškai suminkština pakabą, o stabdant – sukietina priekinę pakabą, kad sumažintų „nyrimo” efektą. Tai ne tik komfortas – tai ir saugumas, nes geriau kontroliuojama pakaba reiškia geresnį kontaktą su keliu.
Glaudžiai su pakaba susieti važiavimo režimai (riding modes). Dauguma šiuolaikinių motociklų siūlo kelis iš anksto nustatytus režimus:
- Rain/Wet – sumažinta galia, agresyvesnis ABS ir TC, minkštesnė pakaba
- Road/Street – standartiniai nustatymai kasdieniam važiavimui
- Sport – pilna galia, mažiau įsikišanti elektronika, kietesnė pakaba
- Track – maksimali galia, minimalus elektronikos įsikišimas
Daugelis gamintojų leidžia ir individualius režimus, kur vairuotojas pats gali derinti kiekvieną parametrą atskirai. Tai ypač vertinga tiems, kurie gerai supranta, ko nori iš savo motociklo.
Praktinis patarimas: Nepabijokite eksperimentuoti su važiavimo režimais. Daugelis vairuotojų palieka numatytąjį „Road” režimą ir niekada jo nekeičia. Bet jei važiuojate lietuje – perjunkite į „Rain”. Jei važiuojate trasoje – išbandykite „Sport”. Skirtumas bus juntamas.
Greičio palaikymo sistemos ir adaptyvus tempomatas
Tai gana nauja sritis motociklų elektronikoje, bet ji sparčiai plečiasi. Tempomatas motocikluose nėra naujiena – jis buvo naudojamas turistiniuose modeliuose jau seniai. Bet adaptyvus tempomatas (ACC – Adaptive Cruise Control) yra kitas lygis.
ACC naudoja radarą arba lidarą, kad palaikytų saugų atstumą nuo priekyje važiuojančio transporto priemonės. Sistema automatiškai lėtina arba greitina motociklą, kad atstumas išliktų pastovus. Honda su savo Gold Wing modeliu buvo vienas pirmųjų, kuris pasiūlė ACC motocikle. Dabar šią technologiją siūlo ir BMW su savo R 1250 RT bei K 1600 serija.
Ar tai reikalinga? Ilgoms kelionėms – tikrai taip. Kai važiuoji kelis šimtus kilometrų per dieną, nuolatinis dėmesio palaikymas ir greičio reguliavimas vargina. ACC leidžia šiek tiek atsipalaiduoti ir sutelkti dėmesį į kelią, o ne į greičio rodiklį.
Tačiau čia svarbu suprasti ribas: ACC nėra autopiloto sistema. Ji nesukasi posūkiuose, neišvengia kliūčių, nereaguoja į pėsčiuosius. Tai tik greičio palaikymo pagalba, ir vairuotojas visada turi išlikti budrus.
Kita nauja sistema – BSW (Blind Spot Warning) – perspėjimas apie objektus aklojoje zonoje. Kai kurie naujesni motociklai, ypač turistiniai, jau turi šią funkciją. Jutikliai stebi šonus ir perspėja vairuotoją, jei šalia yra automobilis, kurio jis nemato veidrodėlyje. Miesto sąlygomis tai gali būti tikrai naudinga.
Kai elektronika tampa tavo partnere, o ne priešu
Grįžkime prie to įtarimo, kurį minėjome pradžioje. Daugelis patyrusių motociklininkų sako: „Aš noriu pats valdyti motociklą, man nereikia, kad elektronika kištųsi.” Tai suprantama pozicija. Bet ji dažnai remiasi klaidinga prielaida, kad elektronika „kišasi” ir trukdo.
Tikrovė yra tokia, kad gerai sukonfigūruota elektroninė pagalbos sistema veikia taip subtiliai, kad patyręs vairuotojas jos beveik nepastebi – kol neatsiduria situacijoje, kur ji tikrai reikalinga. ABS netrukdo stabdyti normaliai. TC netrukdo greitinti normaliai. Jie įsikiša tik tada, kai situacija peržengia saugias ribas.
Statistika čia kalba aiškiai. Europos Sąjungoje nuo 2016 metų ABS yra privalomas visuose naujos gamybos motocikluose, kurių variklio tūris viršija 125 kubinių centimetrų. Šis sprendimas priimtas remiantis tyrimais, rodančiais, kad ABS sumažina mirtinų avarijų skaičių nuo 30 iki 40 procentų. Tai nėra mažas skaičius.
Žinoma, elektronika nėra stebuklinga. Ji neišgelbės, jei važiuosite per greitai posūkyje. Ji neišgelbės, jei nevilkėsite tinkamos apsauginės aprangos. Ji neišgelbės, jei nesate atidūs eisme. Bet ji gali išgelbėti tą vieną kartą, kai padarote klaidą – o klaidas daro visi, net patyrę vairuotojai.
Pats svarbiausias dalykas, kurį reikia suprasti apie motociklų elektroniką: išmokite ją naudoti. Perskaitykite motociklo instrukciją. Supraskite, ką daro kiekviena sistema. Išbandykite skirtingus važiavimo režimus. Pajuskite, kaip veikia ABS. Žinokite, kokiu TC lygiu važiuojate ir kodėl. Elektronika, kurios nesupranti, yra mažiau naudinga nei ta, kurią supranti ir tinkamai naudoji.
Motociklas su šiuolaikine elektronika nėra „minkštesnis” ar „mažiau tikras” motociklas. Tai tiesiog motociklas, kuris turi papildomą saugos tinklą – ir tą saugos tinklą verta žinoti, kaip naudoti. Nes kelias yra nenuspėjamas, ir ta diena, kai elektronika tikrai įsikiš ir padės, gali ateiti bet kada.
