Kas tas ralicross ir kodėl jis toks įdomus?
Jei kada nors matėte, kaip keliolika automobilių vienu metu lekia per purvo duobes, šokinėja nuo tramplino ir dar spėja vienas kitam kirsti kelią – tai greičiausiai ir buvo ralicross. Šis sportas yra kažkas tarp klasikinio ralio ir žiedinių lenktynių, bet nei vienas, nei kitas. Jis turi savo charakterį, savo taisykles ir savo beprotišką energiją, kuri pritraukia tiek žiūrovus, tiek pilotus.
Ralicross gimė Didžiojoje Britanijoje 1967 metais – iš pradžių kaip televizinis projektas. Idėja buvo paprasta: paimti ralio automobilius, sudėti juos į vieną trasą ir leisti jiems lenktyniauti tiesiai prieš vienas kitą. Rezultatas buvo toks, kad žiūrovai tiesiog negalėjo atitraukti akių. Nuo tada sportas plito po visą Europą, o šiandien jis turi pasaulinį čempionatą ir milijonus gerbėjų.
Lietuvoje ralicross taip pat turi savo istoriją ir savo entuziastų bendruomenę. Nors mes dar toli nuo Skandinavijos ar Didžiosios Britanijos lygio, tačiau vietiniai etapai traukia vis daugiau dalyvių ir žiūrovų. Ir tai nenuostabu – juk kur dar galima pamatyti, kaip automobilis per kelias sekundes įsibėgėja iki 100 km/h, o po to staiga suka į purvo posūkį?
Kaip atrodo ralicross trasa ir ko tikėtis pirmą kartą
Ralicross trasa – tai ne paprastas apskritimas. Čia viskas sumaišyta: asfaltas kaitaliojasi su žvyru arba purvu, yra tramplinas (vadinamas „jump”), yra siaurų posūkių ir ilgesnių tiesių. Tipinė trasa yra nuo 900 iki 1300 metrų ilgio, ir visa lenktynė trunka vos kelias minutes. Bet per tas minutes nutinka tiek daug, kad galva svaigsta.
Trasų dizainas specialiai sukurtas taip, kad sukurtų kuo daugiau galimybių lenktyniams ir kontaktui. Siauros vietos verčia pilotus kovoti dėl pozicijų, o dangos pasikeitimas reikalauja greito mąstymo – automobilis elgiasi visiškai kitaip ant asfalto ir ant žvyro. Tai nėra tik greičio sportas. Tai ir taktikos, ir technikos, ir nervų sportas.
Tramplinas – tai atskira istorija. Kiekvienas automobilis privalo jį įveikti bent kartą per lenktynes. Kai matai, kaip 600 arklio galių automobilis pakyla į orą ir skrenda 20-30 metrų – tai tikrai verta bilietų kainos. O kai tą patį daro keletas automobilių vienu metu, žiūrovai tiesiog išeina iš proto.
Jei planuojate pirmą kartą aplankyti ralicross renginį, štai keletas praktinių patarimų:
- Ateikite anksčiau – kvalifikaciniai važiavimai yra tokie pat įdomūs kaip ir finalas
- Pasiimkite ausų apsaugą – automobiliai yra labai garsūs, ypač kai lekia pro šalį
- Rinkitės vietą prie posūkio arba tramplino – ten veiksmo daugiausia
- Nesitikėkite, kad suprasite viską iš pirmo karto – lenktyniavimo formatas sudėtingas, bet po kelių etapų viskas tampa aišku
Automobilių klasės – nuo pradedančiųjų iki beprotybės
Vienas iš dalykų, kuris ralicrossą daro tokį prieinamą, yra tai, kad čia yra klasės beveik kiekvienam biudžetui ir patirties lygiui. Nereikia iš karto pirkti 600 arklio galių pabaisos – galima pradėti nuo žymiai kuklesnes automobilių.
Supercar klasė – tai viršūnė. Čia važiuoja automobiliai su 560-600 AG varikliais, keturių ratų pavara ir turbokompresoriumi. Jie įsibėgėja iki 100 km/h per maždaug 1,9 sekundės. Palyginimui – tai greičiau nei dauguma Formulės 1 automobilių. Šioje klasėje važiuoja tokie vardai kaip Johan Kristoffersson, Timmy Hansen, Andreas Bakkerud. Automobiliai kainuoja nuo pusės milijono eurų ir daugiau.
Super1600 klasė – čia jau žymiai prieinamiau. 1600 kubinių centimetrų variklis, apie 300 AG, dažniausiai priekinė pavara. Ši klasė populiari Europoje ir yra geras startas tiems, kurie nori rimtai užsiimti ralicrossu.
Rallycross Lites arba įvairios nacionalinės klasės – čia jau galima rasti automobilius už 10-30 tūkstančių eurų. Lietuvoje populiarios klasės su paprastesniais automobiliais, kur svarbu ne tik pinigai, bet ir vairavimo įgūdžiai.
Yra ir elektrinių automobilių klasė – World RX of Electric. Tai nauja tendencija, kuri sulaukia mišrių reakcijų. Viena vertus, elektriniai automobiliai yra dar greitesni nei benzininiai Supercar klasėje. Kita vertus, žiūrovai skundžiasi, kad trūksta garso – o garsas ralicrosse yra dalis patirties.
Joker lap – taktinis elementas, kuris viską keičia
Jei ralicrossas būtų tik greičio lenktynės, jis būtų įdomus, bet ne toks intriguojantis. Tačiau yra vienas elementas, kuris prideda taktikos sluoksnį – tai vadinamasis „joker lap” arba lietuviškai galima sakyti „džokerio ratas”.
Taisyklė paprasta: kiekvienas pilotas per lenktynes privalo bent vieną kartą važiuoti alternatyviu trasų atkarpa – paprastai ji yra ilgesnė arba sudėtingesnė. Tai reiškia, kad pilotas gali pasirinkti, kada tai daryti – ir šis sprendimas gali lemti visas lenktynes.
Pavyzdžiui, jei esi pirmas ir visi kiti dar nepasinaudojo džokeriu – tu gali važiuoti jį pirmas ir tikėtis, kad kiti praras daugiau laiko. Arba gali laukti iki paskutinio rato ir bandyti išlaikyti poziciją. Bet jei priešininkas pasinaudoja džokeriu tuo pačiu metu kaip tu – jūs abu prarandate tiek pat laiko ir nieko nesikeičia.
Tai sukuria situacijas, kai lenktynės gali apsiversti per paskutinius ratus. Pilotas, kuris buvo trečias, gali tapti pirmu, jei teisingai apskaičiuoja džokerio momentą. Ir atvirkščiai – lyderis gali prarasti viską dėl vieno netinkamo sprendimo. Žiūrovai tai myli, nes niekada nežinai, kas nutiks iki pat finišo.
Kaip pradėti – praktinis vadovas norintiems patiems važiuoti
Tarkime, kad jums neužtenka tik žiūrėti – norite patys sėsti į automobilį ir pabandyti. Tai įmanoma, ir Lietuvoje yra keletas būdų tai padaryti.
Pirmiausia – reikia licencijos. Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) išduoda sportines licencijas, be kurių negalima dalyvauti oficialiuose renginiuose. Procedūra nėra sudėtinga: reikia užpildyti dokumentus, sumokėti mokestį ir turėti galiojantį medicininį pažymėjimą. Pradedantiesiems rekomenduojama pirmiausia dalyvauti mokymuose arba treniruotėse.
Antra – automobilis. Čia prasideda sunkumai, nes net pradedančiųjų klasėse automobilis turi atitikti saugos reikalavimus: turėti saugos narvą, keturių taškų diržus, ugnies gesinimo sistemą. Galima pirkti jau paruoštą sportinį automobilį – Lietuvoje tokių parduodama, kainos prasideda nuo kelių tūkstančių eurų už senesnius modelius.
Trečia – treniruotės. Ralicrossas atrodo paprastas, bet iš tikrųjų reikia mokytis valdyti automobilį ant skirtingų dangų, mokytis stabdyti ir posūkiuoti taip, kaip niekada nedarote kelyje. Rekomenduojama:
- Dalyvauti ralicross mokyklose – kai kurie klubai jas organizuoja
- Pradėti nuo žemesnių klasių ir nesiveržti į Supercar iš karto
- Rasti patyrusį mechanika arba trenerį, kuris padės su automobiliu ir taktika
- Žiūrėti daug vaizdo įrašų – YouTube pilna medžiagos apie vairavimo techniką
Biudžetas pradedančiajam sezonui – realistiškai apie 5-15 tūkstančių eurų, priklausomai nuo klasės ir to, kiek etapų planuojate važiuoti. Tai nėra pigus hobis, bet ir ne toks brangus kaip žiedinės lenktynės ar tikras ralio sezonas.
Pasaulio ralicrosso čempionatas – kas vyksta didžiojoje scenoje
World RX – taip vadinamas pasaulio ralicrosso čempionatas – yra aukščiausias šio sporto lygis. Jis buvo įkurtas 2014 metais ir greitai tapo vienu populiariausių automobilių sporto čempionatų Europoje. Etapai vyksta Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse.
Skandinavai šiame sporte dominuoja jau dešimtmečius. Johanas Kristoffersonas iš Švedijos yra daugiausiai čempionatų laimėjęs pilotas – jo vardas ralicrosse yra toks pat kaip Lewiso Hamiltono Formulėje 1. Timmy ir Kevin Hansen – broliai iš Švedijos, kurie auga į naujus lyderius. Petter Solberg – norvegų legenda, kuris buvo ir ralio pasaulio čempionas, ir ralicrosso pasaulio čempionas.
Pastaraisiais metais čempionatas išgyvena transformaciją. Elektriniai automobiliai vis labiau stumia benzininius, ir tai kelia daug diskusijų. Greitį jie turi – kartais net daugiau nei tradiciniai Supercar. Bet atmosfera kitokia. Ralicrosso gerbėjai yra pripratę prie to triukšmo, prie to kvapo, prie to jausmo, kai automobilis pro šalį lekia su pilnu garu. Elektriniai automobiliai to neduoda.
Vis dėlto sportas auga. Naujų žiūrovų pritraukia būtent elektriniai automobiliai – ypač jaunesni žmonės, kuriems elektra yra natūralesnė. Galbūt ateityje ralicrossas bus visiškai elektrinis. Galbūt bus abi klasės. Kol kas čempionatas bando rasti balansą.
Ralicrossas Lietuvoje – kas vyksta pas mus
Lietuvos ralicrosso scena nėra didžiulė, bet ji gyva. Kasmet vyksta keli etapai, kuriuose dalyvauja tiek vietiniai pilotai, tiek svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos. Pagrindinė organizuojanti struktūra yra LASF, kuri prižiūri visą automobilių sportą šalyje.
Populiariausios vietos ralicrossui Lietuvoje – Kačerginė, kur yra gerai įrengta trasa, ir keli kiti regioniniai centrai. Kačerginė turi ilgą istoriją automobilių sporte – čia vykdavo ir ralio etapai, ir žiedinės lenktynės. Ralicrossui ši vieta tinka puikiai dėl gamtinių sąlygų ir infrastruktūros.
Lietuvos pilotai retkarčiais dalyvauja ir tarptautiniuose renginiuose – Baltijos čempionate arba atskiruose Latvijos ir Estijos etapuose. Tai geras būdas pamatuoti savo lygį ir pasimokyti iš labiau patyrusių konkurentų.
Problema, su kuria susiduria Lietuvos ralicrossas – finansavimas ir infrastruktūra. Trūksta modernių trasų, trūksta rėmėjų, trūksta medijų dėmesio. Žmonės, kurie užsiima šiuo sportu, dažnai tai daro iš grynos aistros, investuodami savo pinigus ir laiką. Tai gražu, bet ilgainiui tokia sistema turi ribas.
Teigiama tendencija – jaunimas. Vis daugiau jaunų vairuotojų domisi ralicrossu, ateina į treniruotes, klausinėja apie licencijas. Jei ši tendencija išliks, per 5-10 metų Lietuvos ralicrosso scena gali tapti žymiai stipresnė.
Greitis, purvas ir adrenalinas – kodėl verta stebėti ir bandyti
Ralicrossas nėra sportas tiems, kurie ieško ramybės. Jis yra chaotiškas, triukšmingas, kartais neteisingas ir visada netikėtas. Bet būtent dėl to jis toks priklausomybę sukeliantis – tiek žiūrovams, tiek dalyviams.
Skirtingai nuo Formulės 1, kur dažnai lemiamą reikšmę turi automobilio techninė pranašumas, ralicrosse žmogaus faktorius yra milžiniškas. Pilotas, kuris geriau jaučia trasą, geriau skaičiuoja džokerį, geriau išlaiko nervus pirmame posūkyje – tas ir laimi. Tai sportas, kur galima pamatyti tikrą kovą, tikrą kontaktą, tikrą emociją.
Jei dar niekada nebuvote ralicrosso renginyje – eikite. Nereikia būti automobilių sporto žinovu. Nereikia suprasti visų taisyklių. Tiesiog ateikite, atsistokite prie tramplino ir palaukite, kol pirmas automobilis pakils į orą. Po to suprasite, apie ką čia kalba.
O jei esate iš tų, kuriems žiūrėjimas neužtenka – pradėkite domėtis galimybėmis dalyvauti. Susisiekite su LASF, aplankykite vietinį etapą ir pakalbėkite su pilotais. Šioje bendruomenėje žmonės paprastai yra atviri ir mielai pasidalins patirtimi. Ralicrossas nėra elitinis sportas – jis yra sportas tiems, kurie nori važiuoti ir nori to adrenalino, kurį duoda tik tikros lenktynės.
Kombinuotas automobilių sportas – tai ne tik aprašymas. Tai tiksliai apibūdina, kas yra ralicrossas: jis paima viską, kas geriausia iš ralio ir žiedinių lenktynių, ir sumaišo į kažką visiškai savo. Ir tas mišinys, kaip paaiškėja, yra labai skanus.
