Kai kelias tampa pavojingas: realybė, kurios nenorima pripažinti
Motociklininkai – viena labiausiai pažeidžiamų transporto priemonių vartotojų grupių. Statistika šalta ir negailestinga: Lietuvoje kasmet žūsta ir sunkiai sužeidžiama dešimtys motociklininkų, o didžioji dalis tų, kurie išgyvena, tai daro tik todėl, kad kažkas šalia žinojo, ką daryti pirmomis minutėmis po avarijos. Pirmoji pagalba – tai ne tik medicinos personalo reikalas. Tai kiekvieno kelyje esančio žmogaus atsakomybė, o motociklininkų bendruomenėje – ypač.
Problema ta, kad daugelis žmonių, matydami nukritusį motociklininką, sustingsta. Šokas, baimė padaryti dar daugiau žalos, nežinojimas – visa tai lemia, kad brangios minutės praeina veltui. Tuo tarpu medicinos specialistai kalba apie vadinamąjį „auksinį valandą” – pirmąsias 60 minučių po traumos, per kurias suteikta pagalba gali lemti, ar žmogus išgyvens.
Šiame straipsnyje – ne teorija iš vadovėlių, o praktiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti kiekvienam motociklininkui ir kiekvienam, kas gali atsitiktinai tapti avarijos liudininku.
Pirmieji veiksmai: tvarka, kuri gelbsti gyvybes
Avarija įvyko. Emocijos užgriūva iš karto – baimė, panika, noras kuo greičiau kažką daryti. Bet būtent čia slypi didžiausia klaida: chaotiški, negalvoti veiksmai gali padaryti daugiau žalos nei pati avarija.
Pirmiausia – apsaugokite įvykio vietą. Tai skamba banaliai, bet realybėje žmonės dažnai tiesiog bėga prie sužeistojo, pamiršdami, kad kiti automobiliai vis dar važiuoja. Įjunkite avarines šviesas, jei esate automobilyje. Padėkite trikampį įspėjamąjį ženklą – bent 50 metrų iki įvykio vietos, o greitkelyje – 100 metrų. Jei turite liemenę su atšvaitais – apsirenkite ją.
Tik tada – prie sužeistojo. Ir čia prasideda tikroji pirmosios pagalbos dalis.
Skambinkite 112 – tai turėtų būti vienas pirmųjų veiksmų, kurį galima atlikti lygiagrečiai su kitais. Operatoriui reikia pasakyti:
- Tikslią vietą (gatvė, kilometražas, orientyrai)
- Kiek nukentėjusiųjų
- Ar jie sąmoningi, ar kvėpuoja
- Kokios matomos traumos
Operatorius jus vedins per tolimesnius veiksmus – klausykitės jo. Jie yra apmokyti ir žino, ką daryti.
Šalmas: judinti ar nejudinti – tai milijono eurų klausimas
Tai bene kontraversiškiausias klausimas motociklininkų pirmosios pagalbos kontekste. Daugelis žmonių instinktyviai nori nuimti šalmą nuo nukritusio motociklininko – atrodytų, kad taip lengviau kvėpuoti, lengviau patikrinti būklę. Bet tai gali būti mirtina klaida.
Kodėl? Nes motociklų avarijos dažnai sukelia kaklo stuburo traumas. Stuburas – tai ne tik kaulai, tai ir nugaros smegenys, kurios eina per jį. Netinkamai pajudintas galvos ir kaklo kompleksas gali pažeisti nugaros smegenis ir paversti žmogų, kuris galėjo pasveikti, neįgaliu visam gyvenimui arba net jį nužudyti.
Kada šalmo NEREIKIA liesti:
- Jei nukentėjusysis kvėpuoja ir yra sąmoningas
- Jei nėra tiesioginės grėsmės gyvybei (gaisras, skendimas)
- Jei nesate apmokytas tai daryti teisingai
Kada šalmą gali tekti nuimti:
- Jei žmogus nekvėpuoja ir reikia pradėti gaivinimą
- Jei yra gaisro grėsmė ir reikia evakuoti nukentėjusįjį
Jei šalmą vis dėlto tenka nuimti, tai turi daryti du žmonės: vienas laiko kaklą ir galvą fiksuotoje padėtyje, kitas atsargiai nuima šalmą. Veido apsaugą reikia pakelti, o ne stumti šalmą atgal. Visą laiką kaklas turi būti stabilizuotas. Tai ne toks veiksmas, kurį galima atlikti greitai ir vienas.
Geriausia rekomendacija: jei nukentėjusysis kvėpuoja – palikite šalmą. Laukite greitosios pagalbos.
Kraujavimas, sąmonė, kvėpavimas: trys dalykai, kuriuos reikia stebėti
Kai įvykio vieta apsaugota ir iškviestos pagalbos tarnybos, jūsų užduotis – stebėti nukentėjusįjį ir reaguoti į besikeičiančią situaciją. Trys pagrindiniai dalykai:
Kraujavimas
Stiprus kraujavimas gali nužudyti žmogų per kelias minutes. Jei matote stipriai kraujuojančią žaizdą – spausti reikia iš karto. Naudokite bet ką, kas yra po ranka: švarų audinį, drabužį, tvarsčius iš pirmosios pagalbos vaistinėlės. Spauskite tvirtai ir neatleiskite – net jei audinys permirksta krauju, dėkite naują sluoksnį ant seno, nenuimkite.
Jei turite tourniquet (žnyplę kraujui sustabdyti) – dar geriau. Daugelis patyrę motociklininkai keliauja su tokiu įrankiu. Jis dedamas 5-7 centimetrus virš žaizdos ir veržiamas tol, kol kraujavimas sustoja. Užrašykite laiką, kada uždėjote – tai svarbu medikams.
Sąmonė
Patikrinkite, ar nukentėjusysis reaguoja. Pakalbinkite jį: „Ar girdite mane? Kaip jūs?” Jei nereaguoja – pabandykite lengvai paspausti petį. Niekada nekratykite žmogaus – ypač jei įtariate kaklo traumą.
Jei žmogus sąmoningas – kalbėkite su juo. Tai svarbu ne tik psichologiškai – tai leidžia stebėti, ar jo būklė nesikeičia. Jei pradeda atsakinėti neaiškiai, tampa mieguistas arba nustoja reaguoti – tai blogas ženklas, apie kurį reikia nedelsiant pranešti operatoriui.
Kvėpavimas
Jei žmogus nesąmoningas – patikrinkite kvėpavimą. Pakreipkite galvą atgal (atsargiai, jei įtariate kaklo traumą), pakelkite smakrą ir 10 sekundžių klausykitės ir stebėkite, ar krūtinė kyla. Jei kvėpavimo nėra – pradėkite gaivinimą.
Gaivinimas: kai nėra laiko galvoti
Širdies ir plaučių gaivinimas (SPG) – tai įgūdis, kurį turėtų mokėti kiekvienas. Ypač motociklininkai, kurie dažnai keliauja grupėmis ir gali tapti pirmaisiais pagalbos teikėjais.
Šiuolaikinės rekomendacijos yra paprastesnės nei anksčiau. Jei nesate apmokytas arba jaučiatės neužtikrintai – galite daryti tik krūtinės paspaudimus be dirbtinio kvėpavimo. Tai vis tiek daug geriau nei nieko.
Kaip teisingai:
- Paguldykite nukentėjusįjį ant kieto paviršiaus, ant nugaros
- Atsiklaupkite šalia jo krūtinės
- Vieną delną padėkite ant krūtinkaulio vidurio (apytiksliai tarp spenelių), kitą – ant pirmojo
- Spauskite tvirtai ir greitai – apie 5-6 centimetrus gylio, 100-120 paspaudimų per minutę
- Tempas – kaip dainos „Stayin’ Alive” ritmas. Tai ne juokas – šis ritmas tikrai atitinka reikiamą tempą
- Po 30 paspaudimų – 2 dirbtinio kvėpavimo įkvėpimai (jei esate apmokytas ir norite tai daryti)
Tęskite tol, kol atvyks greitoji pagalba arba kol nukentėjusysis pradės kvėpuoti savarankiškai. Gaivinimas yra fiziškai sunkus – jei šalia yra kitas žmogus, keiskitės kas 2 minutes.
Jei įvykio vietoje yra automatinis išorinis defibriliatorius (AED) – naudokite jį. Prietaisas pats pasakys, ką daryti. Šiandien AED galima rasti daugelyje viešų vietų, degalinių, prekybos centrų.
Ką daryti su sužeistu motociklininku: judinti ar ne
Vienas dažniausių klaidingų impulsų – perkelti nukentėjusįjį į „saugesnę” vietą. Suprantama: žmogus guli ant kelio, automobiliai važiuoja. Bet nereikalingas judėjimas gali paversti gydomas traumas neišgydomomis.
Nejudinkite nukentėjusiojo, jei:
- Nėra tiesioginės grėsmės (gaisras, skendimas, griūvanti konstrukcija)
- Įvykio vieta yra apsaugota nuo eismo
- Greitoji pagalba jau pakeliui
Jei vis dėlto reikia judinti – tai daroma tik kaip paskutinė priemonė. Naudokite „gelbėtojo tempimą”: atsistokite už nukentėjusiojo galvos, suimkite jį už drabužių ties pečiais ir traukite tiesiai atgal, stengdamiesi išlaikyti galvą, kaklą ir stuburą vienoje linijoje. Tai ne idealus metodas, bet geriau nei tempti už kojų ar rankų.
Jei nukentėjusysis yra sąmoningas, kvėpuoja ir nėra stipraus kraujavimo – geriausias variantas yra palikti jį toje padėtyje, kurioje jis yra, ir laukti pagalbos. Kalbėkite su juo, šildykite (jei šalta), stebėkite būklę.
Motociklininko pirmosios pagalbos vaistinėlė: ką vežtis su savimi
Daugelis motociklininkų vežiojasi įrankius, atsarginę kamerą, degalų kanistrą – bet ne pirmosios pagalbos vaistinėlę. Tai didelė klaida, ypač jei keliaujate tolimais maršrutais ar mažai apgyvendintomis vietovėmis.
Standartinė automobilinė vaistinėlė yra geriau nei nieko, bet motociklininkams verta turėti kiek papildytą komplektą. Štai kas turėtų būti:
- Tvarsčiai ir marlė – kelių dydžių, sterilūs
- Lipnūs pleistrai – įvairių dydžių
- Elastinis tvarstis – tinka ir žaizdoms tvarstyt, ir sąnariams fiksuoti
- Hemostatinė marlė arba milteliai – sustabdo stiprų kraujavimą greičiau nei įprasti tvarsčiai
- Tourniquet (žnyplė) – CAT arba SOFTT-W tipo. Kainuoja apie 30-50 eurų, bet gali išgelbėti gyvybę
- Medicininės pirštinės – bent dvi poros
- Skaidri plėvelė krūtinės žaizdoms (chest seal) – jei keliaujate dideliais atstumais
- Skausmo malšintojai – ibuprofenas, paracetamolis
- Dezinfekcinė priemonė – chlorheksidinas arba betadinas
- Terminis antklodė – apsaugo nuo šoko ir hipotermijos
- Žirklės ir pincetas
- Nedidelis žibintuvėlis
Visa tai telpa į nedidelį maišelį, kurį galima prisegti prie motociklo. Keleto šimtų gramų papildomos masės tikrai verta.
Ir dar vienas dalykas – išmokite naudoti tai, ką vežatės. Tourniquet, kurį nežinote kaip uždėti, yra bevertis. Hemostatinė marlė, kurią naudojate neteisingai, gali nepadėti. Ieškokite pirmosios pagalbos kursų – daugelis Raudonojo Kryžiaus skyrių, gelbėjimo tarnybų ir net privačių mokyklų juos organizuoja.
Psichologinis šokas: apie tai, ką dažnai pamiršta
Fizinės traumos – tai tik pusė istorijos. Avarija – tai ir psichologinis sukrėtimas tiek nukentėjusiajam, tiek pagalbą teikiančiam asmeniui. Apie tai kalbama retai, bet tai svarbu.
Nukentėjusysis gali elgtis netikėtai: bandyti keltis, kai neturėtų, tapti agresyvus, verkti, šaukti arba, atvirkščiai, tapti neįprastai ramus ir abejingas. Tai šoko reakcijos. Nevertinkite jų kaip kaprizų – tai fiziologinis atsakas į traumą.
Kaip padėti psichologiškai:
- Kalbėkite ramiai ir aiškiai. Prisistatykite: „Aš esu čia, aš padėsiu, greitoji jau pakeliui”
- Neklausinėkite, kaip įvyko avarija – tai ne svarbu dabar
- Nemeluokite apie būklę, bet ir nesidalinkite informacija, kuri gali sukelti paniką
- Jei žmogus nori kalbėti – leiskite jam kalbėti
- Fizinis kontaktas (ranka ant peties, jei tai nepakenks) gali padėti
O apie save: jei teko teikti pirmąją pagalbą sunkios avarijos atveju – ypač jei žmogus mirė – tai gali palikti gilų psichologinį pėdsaką. Tai normalu. Ieškokite paramos – draugų, šeimos, psichologo. Nepriimkite to kaip silpnumo ženklo.
Žinios, kurios važiuoja kartu su jumis
Motociklininkų bendruomenė Lietuvoje yra glaudžiai susijusi. Žmonės, kurie kartu važiuoja, kartu valgo, kartu dalijasi patirtimis – jie turėtų kartu ir mokytis, kaip vienas kitą išgelbėti. Pirmosios pagalbos kursas, kurį lanko visa grupė, yra ne tik investicija į saugumą – tai ir stipresni ryšiai, ir didesnė atsakomybė vienas už kitą.
Praktinė rekomendacija: prieš kiekvieną ilgesnę kelionę pasitikrinkite, ar turite vaistinėlę, ar žinote, kaip naudoti jos turinį, ar jūsų kelionės draugai žino bent pagrindinius pirmosios pagalbos principus. Tai užima 10 minučių, bet gali lemti viską.
Motociklas suteikia laisvę – tai neginčijama. Bet laisvė be atsakomybės yra tik pusė kelio. Žinoti, kaip padėti, kai viskas eina ne pagal planą – tai ne pesimizmas, tai brandumas. Ir galbūt vieną dieną būtent jūsų žinios lems, kad kažkas grįžta namo po avarijos, o ne lieka ant kelio.
Todėl – registruokitės į pirmosios pagalbos kursus. Susikomplektuokite vaistinėlę. Pasidalinkite šia informacija su savo kelionių draugais. Nes kelias yra gražus, bet jis reikalauja pagarbos – ir pasiruošimo.
