Kodėl motociklo priežiūra – ne kaprizas, o būtinybė
Kiekvienas, kas bent kartą sėdėjo ant motociklo ir pajuto tą specifinį laisvės jausmą atvirame kelyje, žino – dviratis su varikliu nėra tiesiog transporto priemonė. Tai kažkas daugiau. Bet būtent dėl šios emocinės ryšio su mašina pusės daugelis motociklininkų pamiršta paprastą tiesą: mašina turi būti prižiūrima. Reguliariai, atidžiai ir be kompromisų.
Automobilyje sugadinus stabdžius ar nutekėjus alyvai, situacija nemaloni, bet dažniausiai valdoma. Motocikle tas pats scenarijus gali baigtis ligoninėje arba dar blogiau. Čia nėra keturių ratų, nėra apsauginių konstrukcijų aplink vairuotoją, nėra oro pagalvių. Yra tik vairuotojas, mašina ir asfaltas.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tris pagrindines motociklo priežiūros sritis, kurias kiekvienas motociklininkas privalo išmanyti: grandinę, alyvą ir padangas. Tai ne raketų mokslas – tai praktiniai dalykai, kuriuos galima ir reikia daryti pačiam, nesvarbu, ar esi pradedantysis, ar jau dešimtmečius važinėji.
Grandinė: ta geležinė juosta, kuri viską jungia
Grandinė – vienas iš tų elementų, į kurį daugelis žiūri tik tada, kai ji pradeda skleisti garsus arba, dar blogiau, kai ji nubyra kelyje. O tai jau rimta problema, nes nutrūkusi grandinė gali užblokuoti galinį ratą arba įsipinti į šakę. Tokiu greičiu, kokiu važiuoja motociklai, tai reiškia katastrofą.
Grandinės priežiūra susideda iš trijų pagrindinių dalykų: valymo, tepimo ir įtempimo reguliavimo.
Valymas. Grandinė nuolat veikiama purvo, drėgmės, smėlio ir kelio teršalų. Visa tai kaupiasi tarp grandžių ir pagreitina dilimą. Grandinę reikia valyti specialiu grandinių valymo skysčiu arba bent jau žibalu – ne benzinu (jis per agresyvus ir gali pažeisti O-ring tipo grandinių tarpiklius). Naudokite šepetį su vidutinio kietumo šeriais, kruopščiai išvalykite kiekvieną grandį. Tai užtrunka 10–15 minučių, bet pratęsia grandinės tarnavimo laiką kelis kartus.
Tepimas. Po valymo grandinę būtina sutepti. Čia svarbu naudoti specialų grandinių tepimą – ne WD-40 (tai ne tepalas, o drėgmės išstūmiklis), ne mašininę alyvą, o būtent grandinių purškiamąjį tepimą. Tepkite ant vidinės grandinės pusės, kai grandinė šiek tiek šilta po važiavimo – taip tepalas geriau įsigeria. Leiskite jam apsistovėti kelias minutes, tada nuvalykite perteklių, kad jis nepatektų ant padangos.
Įtempimas. Grandinė neturi būti nei per laisva, nei per įtempta. Per laisva grandinė gali nušokti nuo žvaigždutės, per įtempta – greitai dyla ir apkrauna guolius. Standartinis leidimas – apie 20–30 mm vertikalaus laisvumo (tikslų skaičių rasite savo motociklo instrukcijoje). Reguliuoti įtempimą galima specialiais varžtais ant galinės ašies – abu šonai turi būti reguliuojami vienodai, kitaip ratas bus kreivai.
Praktinis patarimas: grandinę tikrinkite kas 500–1000 km. Jei matote, kad ji pradėjo rūdyti, atskirų grandžių jungtys yra standžios arba ji labai pailgėjusi – laikas keisti. Grandinę visada keiskite kartu su žvaigždutėmis (priekine ir galine), nes nudilusi žvaigždutė greitai suės naują grandinę.
Alyva: variklio gyvybė buteliuke
Jei grandinė yra motociklo judėjimo sistema, tai alyva yra variklio gyvybė. Ir čia daugelis motociklininkų daro rimtų klaidų – arba keičia alyvą per retai, arba pila netinkamą, arba tiesiog niekada netikrina lygio tarp keitimų.
Motociklo variklio alyva dirba kur kas sunkesnėmis sąlygomis nei automobilio. Pirma, motociklų varikliai sukasi daug daugiau apsisukimų per minutę. Antra, daugelyje motociklų ta pati alyva tepa ir variklį, ir pavarų dėžę, ir sankabą – tai reiškia, kad ji patiria mechaninį stresą, kurio automobilio alyva niekada nepatiria. Būtent dėl to motociklams negalima naudoti automobilio alyvos – joje yra priedų, kurie gali pažeisti drėgnąją sankabą.
Kokią alyvą rinktis? Visų pirma – žiūrėkite į gamintojo rekomendacijas. Paprastai nurodoma klampa (pvz., 10W-40 arba 15W-50) ir standartas (JASO MA arba MA2 – tai motociklams skirtas standartas). Sintetinė alyva yra geresnė nei pusiau sintetinė ar mineralinė, ypač sportiniams ir didelio darbinio tūrio motociklams. Ji geriau apsaugo variklį esant aukštai temperatūrai ir ilgiau išlaiko savo savybes.
Kaip dažnai keisti? Gamintojo nurodymai paprastai svyruoja nuo 3000 iki 6000 km, priklausomai nuo motociklo tipo ir alyvos. Tačiau jei važinėjate agresyviai, daug stovite kamščiuose arba naudojate mineralinę alyvą – keiskite dažniau. Geriau keisti per dažnai nei per retai.
Lygio tikrinimas. Alyvos lygį tikrinkite reguliariai – idealiu atveju prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Motociklas turi stovėti vertikaliai (ne ant šoninės atramos). Lygio tikrinimui naudokite kontrolinį langelį arba dipstick – priklausomai nuo modelio. Alyva turi būti tarp minimalios ir maksimalios žymų. Jei ji tamsiai juoda ir tiršta – laikas keisti, nesvarbu, kiek kilometrų nuvažiuota.
Dar vienas dalykas, kurį daugelis ignoruoja – alyvos filtras. Jį keiskite kiekvieną kartą keičiant alyvą. Filtras kainuoja kelis eurus, bet jo nekeičiant nauja alyva greitai užsiteršia senomis nuosėdomis.
Padangos: vienintelis kontaktas su asfaltu
Motociklo padanga su asfaltu liečiasi maždaug tokiu plotu kaip jūsų delnas. Abiejų ratų kartu. Tai ir yra visas kontaktas, kuriuo remiasi stabdymas, pagreitis ir posūkiai. Todėl padangų būklė – tai ne estetikos klausimas, o gyvybės klausimas.
Protektoriaus gylis. Minimalus leistinas protektoriaus gylis Lietuvoje yra 1,6 mm, tačiau praktiškai motociklo padangą reikia keisti, kai gylis nukrenta iki 2–3 mm. Kodėl? Nes su 1,6 mm protektoriumi lietuje stabdymo kelias dramatiškai pailgėja, o apsaugos nuo aquaplaningo praktiškai nelieka. Protektoriaus gylį galima matuoti specialiu matuokliu (kainuoja centus) arba naudoti indikatorinius žymenis, kurie yra padangos grioveliuose.
Slėgis. Neteisingas padangų slėgis – viena dažniausių ir pavojingiausių klaidų. Per mažas slėgis: padanga perkaista, dyla kraštuose, blogėja valdymas. Per didelis slėgis: padanga dyla centre, prastėja sukibimas, ypač šaltame asfalte. Rekomenduojamas slėgis nurodytas motociklo instrukcijoje arba ant šoninės rėmo lentelės – paprastai tai 2,0–2,5 bar priekyje ir 2,2–2,9 bar gale, bet tikslūs skaičiai priklauso nuo modelio ir apkrovos.
Slėgį tikrinkite šaltose padangose – prieš važiavimą, ne po jo. Karšta padanga rodo aukštesnį slėgį, ir jei matuosite po važiavimo, gausite klaidingą vaizdą.
Padangų tipai. Čia svarbu žinoti, kad ne visos padangos tinka visiems motociklams ir visiems važiavimo stiliams. Sportinės padangos (pvz., Pirelli Diablo Rosso, Michelin Power) puikiai sukimba sausame asfalte ir leidžia agresyviai važiuoti, bet greičiau dyla ir prastai elgiasi šaltame ar šlapiame kelyje. Turizmo padangos (Metzeler Roadtec, Bridgestone T32) yra universalesnės, ilgaamžiškesnės, bet neteikia tokio pat sukibimo sportiniu važiavimu. Enduro ir adventure padangos turi savo specifiką – jei važinėjate tik asfaltu su adventure motociklu, verta rinktis labiau asfalto orientuotas padangas, o ne universalias.
Vizualinė apžiūra. Prieš kiekvieną važiavimą pažiūrėkite į padangas. Ieškokite įtrūkimų šonuose (ypač jei motociklas stovėjo žiemą), pjūvių, išsipūtimų, įsmeigusių vinių ar akmenukų. Šoniniai įtrūkimai rodo, kad padanga senstanti ir ją reikia keisti, net jei protektoriaus gylis dar pakankamas.
Sezoninis pasiruošimas: pavasaris ir ruduo
Lietuvos klimatas diktuoja savo sąlygas – motociklas paprastai stovi žiemą, o tai reiškia, kad pavasarį reikia rimtos apžiūros prieš pirmąjį važiavimą, o rudenį – tinkamo paruošimo žiemavimui.
Pavasarinė apžiūra. Pirmiausia – alyva. Jei motociklas stovėjo 4–5 mėnesius, alyva susikaupė apačioje ir gali būti sudrėkusi kondensato. Keiskite alyvą net jei prieš žiemavimą ją keitėte. Tada – grandinė. Po žiemos ji dažnai surūdijusi arba išdžiūvusi. Išvalykite, sutepkite, patikrinkite įtempimą. Padangos – patikrinkite slėgį (per žiemą jis nukrenta) ir atidžiai apžiūrėkite šoninius paviršius dėl įtrūkimų. Taip pat patikrinkite stabdžių skystį, vamzdelius, elektros jungtis ir žibintus.
Rudeninė konservacija. Prieš padėdami motociklą žiemoti, nuplaukite ir išdžiovinkite jį. Pakeiskite alyvą – sena alyva su rūgštimis ir drėgme žiemą koroduos variklį iš vidaus. Sutepkite grandinę, kad ji nerūdytų. Pripūskite padangas iki viršutinės rekomenduojamos ribos – žiemą slėgis kris. Jei galite, padėkite motociklą ant centrinės atramos arba po priekiu ir galu pakiškite atramas, kad padangos nespaustų į vieną tašką visą žiemą. Akumuliatorių arba išimkite ir laikykite šiltai, arba prijunkite prie palaikymo įkroviklio.
Ką galima daryti pačiam, o kur geriau kreiptis į specialistą
Vienas iš didžiausių klausimų, su kuriais susiduria motociklininkai – ką galima daryti pačiam garaže, o ko geriau neliesti be specialisto. Atsakymas priklauso nuo jūsų patirties ir įrankių, bet yra kelios bendros gairės.
Drąsiai darykite patys:
- Grandinės valymas, tepimas ir įtempimo reguliavimas
- Alyvos lygio tikrinimas ir papildymas
- Alyvos keitimas (jei turite reikiamus įrankius ir žinote kaip)
- Padangų slėgio tikrinimas ir reguliavimas
- Žibintų keitimas
- Oro filtro tikrinimas ir keitimas
- Vizualinė stabdžių apžiūra
Geriau kreipkitės į specialistą:
- Padangų montavimas (reikia specialios įrangos ir balansavimo)
- Stabdžių kaladėlių keitimas (jei nesate tikri dėl procedūros)
- Stabdžių skysčio keitimas ir sistemos oro išleidimas
- Karbiuratoriaus arba injekcijos sistemos reguliavimas
- Amortizatorių reguliavimas ir remontas
- Elektros sistemos problemos
- Variklio remontas
Svarbu suprasti, kad kreipimasis į servisą nėra silpnumo ženklas. Tai atsakingas sprendimas. Geriau sumokėti specialistui, nei sutaupyti ir rizikuoti savo gyvybe dėl netinkamai sumontuotų stabdžių.
Įrankiai, kuriuos verta turėti kiekvienas motociklininkas
Jei rimtai žiūrite į motociklo priežiūrą, verta investuoti į kelis pagrindinius įrankius. Tai nereikalauja didelių išlaidų, bet sutaupys daug laiko ir pinigų ilguoju laikotarpiu.
Būtiniausi: Padangų slėgio matuoklis (geriau skaitmeninis, kainuoja 5–15 eurų) – tikrinkite slėgį bent kartą per savaitę aktyvaus sezono metu. Momentinis raktas – būtinas tinkamam varžtų priveržimui. Grandinės matuoklis – parodo, ar grandinė per daug pailgėjusi. Protektoriaus gylio matuoklis – pigus, bet labai naudingas.
Papildomai naudingi: Motociklo centrinė atrama arba montavimo stovas – labai palengvina grandinės priežiūrą ir kitus darbus. Alyvos surinkimo indas – būtinas keičiant alyvą. Šepetys grandinei valyti. Žibalo arba specialaus grandinių valiklio buteliukas.
Visa tai kartu kainuoja 50–100 eurų ir atsiperka po pirmų kelių savarankiškų priežiūros procedūrų.
Kai motociklas prižiūrimas – važiavimas tampa malonumu, o ne loterija
Motociklo priežiūra – tai ne pareiga, kurią reikia atlikti sukandus dantis. Tai ryšys su mašina. Kai pats išvali grandinę, sutepi ją ir pajunti, kaip motociklas pradeda važiuoti lygiau ir tyliau – tai savotiškas pasitenkinimas, kurį supranta tik tie, kas tai daro. Kai žinai, kad tavo padangos yra tinkamo slėgio, protektorius pakankamas, o alyva šviežia – važiuoji kitaip. Ramiau. Pasitikėdamas mašina.
Ir tai nėra tik psichologija. Tai fizika. Gerai prižiūrėtas motociklas stabdo trumpiau, posūkiuose elgiasi nuspėjamai, variklis reaguoja tiksliai. Apleistas motociklas – tai mašina, kuri gali nustebinti bet kuriuo momentu, ir ne maloniai.
Pradėkite nuo paprastų dalykų – grandinės tepimo, slėgio tikrinimo, alyvos lygio kontrolės. Tai užtrunka 15–20 minučių per savaitę. Palaipsniui praplėskite savo žinias ir įgūdžius. Skaitykite savo motociklo instrukciją – ji nėra tik knygelė spintelėje, tai vertingiausias šaltinis apie jūsų konkrečią mašiną. Kalbėkitės su kitais motociklininkais, lankykite forumus, žiūrėkite vaizdo įrašus.
Motociklas jums suteikia laisvę. Priežiūra užtikrina, kad ta laisvė tęstųsi kuo ilgiau – ir kuo saugiau.
