Kas tai per daiktas ir kodėl apie jį vis dažniau kalbama?
Jei dar prieš penkerius metus kas nors automobilių parodoje būtų pasakęs, kad netrukus vairuotojai žiūrės į ekranus vietoj veidrodžių, dauguma būtų numojęs ranka. Dabar ta technologija ne tik egzistuoja – ji jau keliauja į serijinius automobilius ir kai kuriose šalyse yra visiškai legali. Kalbame apie netiesioginius veidrodžius, arba, kaip juos vadina angliškai – Camera Monitor Systems (CMS). Trumpai tariant: vietoj tradicinio išorinio veidrodžio su stiklu – kamera, o vairuotojas mato vaizdą ant nedidelio ekrano, įmontuoto salono viduje.
Skamba paprastai, bet praktikoje tai reiškia gana rimtą posūkį tiek automobilių dizaine, tiek saugumo filosofijoje. Ir, žinoma, kelia daugybę klausimų – ar tai tikrai geriau? Ar patikima? Ką daryti, jei sistema sutrinka? Pabandysime išnarplioti viską nuo pradžių iki galo.
Kaip tai veikia techniškai
Principas, iš pirmo žvilgsnio, elementarus. Ant automobilio kėbulo – dažniausiai ten, kur tradiciškai kabėdavo išorinis veidrodis – montuojama kompaktiška kamera. Ji filmuoja vaizdą realiuoju laiku ir perduoda jį į nedidelį ekraną, esantį salono viduje – paprastai ant A arba B stulpelio, arba integruotą į prietaisų skydelį.
Bet čia ir prasideda įdomybės. Skirtingai nei paprastas veidrodis, kamera gali:
- Fiksuoti platesnį matymo kampą nei bet koks stiklas
- Automatiškai reguliuoti ryškumą – tiek ryškioje saulėje, tiek naktį
- Filtruoti atspindžius nuo kitų transporto priemonių žibintų
- Integruotis su parkavimo sensoriais ir kitomis sistemomis
- Rodyti papildomą informaciją – atstumo žymes, įspėjimus apie akląsias zonas
Kameros paprastai naudoja plataus kampo objektyvus – apie 150–180 laipsnių. Tai leidžia matyti reikšmingai daugiau nei tradicinis veidrodis, kurio kampas retai viršija 20–25 laipsnius. Vaizdas perduodamas be jokio vėlavimo – bent jau teoriškai, nes geriausiose sistemose delsa siekia vos kelis milisekundes, ko žmogaus akis praktiškai nepastebi.
Ekranai dažniausiai būna 5–7 colių įstrižainės, su aukšta raiška. Kai kurie gamintojai naudoja OLED technologiją, kuri užtikrina puikų kontrastą net esant sudėtingoms apšvietimo sąlygoms.
Kur tai jau naudojama ir kas tai leidžia
Japonija buvo pirmoji šalis, kuri 2016 metais leido naudoti kameras vietoj veidrodžių serijiniu mastu. Pirmasis masinis automobilis su tokia sistema – Lexus ES, pristatytas 2018 metais Japonijos rinkai. Po to technologiją perėmė ir kiti gamintojai.
Europoje situacija pasikeitė 2019 metais, kai įsigaliojo atnaujintas JT reglamentas Nr. 46, leidžiantis naudoti CMS sistemas. Nuo tada Volkswagen, Audi, Honda ir kiti gamintojai pradėjo siūlyti šią technologiją kaip opciją arba standartinę įrangą kai kuriuose modeliuose. Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose – visur tai jau legalu.
Lietuva, kaip ES narė, taip pat yra prisijungusi prie šio reglamento, tad teoriškai automobilis su CMS sistema, atitinkantis reikalavimus, gali važiuoti ir mūsų keliuose. Praktikoje tokių automobilių dar nedaug, bet jų skaičius auga.
Svarbu suprasti: ne kiekviena kamera ant automobilio automatiškai atitinka CMS standartus. Yra griežti reikalavimai – matymo kampas, vaizdo kokybė, atsako laikas, atsparumas aplinkos sąlygoms ir dar daugybė techninių parametrų. Tad namų darbo kamera, priklijuota vietoj veidrodžio, tikrai neatitiks reikalavimų.
Privalumai, kurie iš tikrųjų svarbūs
Gerai, bet kodėl apskritai keisti tai, kas veikia? Tradiciniai veidrodžiai juk nėra blogi. Čia ir reikia pažvelgti į konkrečius skaičius ir realias situacijas.
Aerodinamika. Tradiciniai išoriniai veidrodžiai – vienas didžiausių aerodinaminių trukdžių automobilio kėbule. Tyrimai rodo, kad jie gali sudaryti iki 5–7 procentų viso oro pasipriešinimo. Elektromobiliams, kur kiekvienas papildomas kilometras baterijos įkrovos yra svarbus, tai nėra smulkmena. Kompaktiška kamera, montuojama kur kas artimiau kėbulo, šią problemą iš esmės išsprendžia.
Matymo kampas. Tradicinis veidrodis fiziškai negali parodyti daugiau nei leidžia jo dydis ir geometrija. Kamera su plataus kampo objektyvu mato reikšmingai daugiau – tai reiškia mažiau aklųjų zonų. Ypač aktualu sunkvežimiams ir autobusams, kur aklųjų zonų problema yra tikrai rimta.
Naktinis matomumas. Tradicinis veidrodis naktį rodo tik tai, ką apšviečia kiti automobiliai. Kamera su naktinio matymo funkcija gali parodyti kur kas daugiau. Be to, tradicinis veidrodis naktį gali akinančiai atspindėti artimą šviesą – CMS sistemos tai filtruoja automatiškai.
Oro sąlygos. Lietus, sniegas, purvas ant tradicinio veidrodžio – klasikinė problema. Kameros dažnai turi šildymą ir kartais net automatinio valymo sistemas. Kai kuriose sistemose kamera montuojama taip, kad ją saugo kėbulo elementai.
Triukšmas. Tradiciniai veidrodžiai greičiu virš 100 km/h sukuria pastebimą aerodinaminį triukšmą. Kompaktiška kamera šią problemą sumažina.
Trūkumai ir realios problemos, apie kurias reikia kalbėti
Būtų nesąžininga kalbėti tik apie privalumus. CMS sistemoms yra ir rimtų trūkumų, ir jie nėra tik teoriniai.
Adaptacijos laikas. Vairuotojai, įpratę žiūrėti į tradicinį veidrodį, iš pradžių jaučia dezorientaciją. Ekranas yra kitoje vietoje, vaizdas atrodo kitaip, gylio suvokimas skiriasi. Tyrimai rodo, kad pilnas adaptacijos laikas gali siekti kelias savaites ar net mėnesius. Tai nėra katastrofa, bet reikia apie tai žinoti.
Priklausomybė nuo elektros. Tradicinis veidrodis veikia visada – jam nereikia elektros. CMS sistema neveiks, jei bus elektros gedimas. Tai ypač aktualu senesnio tipo elektros instaliacijos automobiliuose.
Ekrano atspindžiai. Saulėtą dieną ekranas gali atspindėti šviesą ir tapti sunkiai įskaitomas. Gamintojai sprendžia šią problemą matiniais ekranais ir automatinio ryškumo reguliavimo sistemomis, bet problema dar nėra visiškai išspręsta.
Gylio suvokimas. Tradicinis veidrodis suteikia natūralų trimatį vaizdą. Ekranas – plokščias. Tai reiškia, kad atstumo iki kito automobilio suvokimas gali būti sudėtingesnis. Kai kurios sistemos bando tai kompensuoti vaizdo apdorojimo algoritmais, bet tai nėra tas pats.
Kaina ir remontas. Tradicinis veidrodis – mechaniškai paprastas elementas. Jei jį apgadinsite, remontas palyginti nebrangus. CMS sistema – elektronika, kamera, ekranas, laidai. Gedimas gali kainuoti reikšmingai daugiau.
Valymas. Kamera turi objektyvą, kuris gali aprasoti, apšalti ar tiesiog susitepti. Kai kuriose sistemose tai sprendžiama automatiškai, kitose – reikia valyti rankomis. Ir ne visada tai patogu.
Ką sako vairuotojai, kurie tai jau išbandė
Teorija – viena, praktika – kita. Verta pažvelgti į realius atsiliepimus žmonių, kurie kasdien važinėja su CMS sistemomis.
Daugelis Lexus ES savininkų iš Japonijos ir Europos pastebi, kad po adaptacijos laikotarpio sistema jiems patinka labiau nei tradiciniai veidrodžiai. Ypač vertinamas naktinis matomumas ir tai, kad nereikia sukti galvos dėl atspindinčių žibintų. Tačiau beveik visi mini, kad pirmosios savaitės buvo nepatogios.
Sunkvežimių vairuotojai, kurie naudoja CMS sistemas, dažniausiai yra entuziastingi – platesnė matymo zona jiems yra tikrai reikšminga saugumo prasme. Keli Europos vežėjai, perėję prie tokių sistemų, pranešė apie sumažėjusį šoninių susidūrimų skaičių.
Kritikų taip pat yra. Kai kurie vairuotojai skundžiasi, kad ekranų padėtis salone nėra ideali – reikia labiau pasukti galvą, o tai gali būti nepatogu ilgose kelionėse. Kiti mini, kad lietingomis dienomis kamera vis tiek sutepa ir vaizdas prastėja.
Vienas praktinis pastebėjimas iš realių naudotojų: labai svarbu, kur tiksliai ekranas yra montuojamas. Jei jis per žemai arba per aukštai, akys turi daryti didesnę adaptaciją perjungiant žvilgsnį tarp kelio ir ekrano. Geriausios sistemos tai sprendžia ergonomiškai.
Praktiniai patarimai, jei svarstote apie tokį automobilį
Jei jau galvojate apie automobilį su CMS sistema arba tiesiog norite suprasti, į ką atkreipti dėmesį – štai keletas konkrečių rekomendacijų:
Prieš pirkdami – išbandykite. Tai skamba akivaizdžiai, bet daugelis žmonių perka automobilius neišbandę specifinių funkcijų. Su CMS sistema tai ypač svarbu – jūs turite pajusti, kaip jums asmeniškai atrodo ekrano padėtis, vaizdo kokybė, adaptacijos poreikis.
Atkreipkite dėmesį į ekrano padėtį. Idealiu atveju ekranas turėtų būti kuo arčiau natūralios veidrodžio žiūrėjimo zonos. Jei jis per daug nukrypęs į prietaisų skydelį – adaptacija bus sunkesnė.
Patikrinkite vaizdo kokybę skirtingomis sąlygomis. Jei galite – išbandykite sistemą ir dieną, ir sutemus. Patikrinkite, kaip sistema elgiasi, kai kitas automobilis šviečia artimomis šviesomis tiesiai į kamerą.
Sužinokite apie remonto kainą. Paprašykite pardavėjo arba pasidomėkite internete, kiek kainuoja kameros arba ekrano keitimas. Tai svarbu ilgalaikiam biudžeto planavimui.
Nepanikuokite dėl adaptacijos. Jei nusprendėte pirkti – žinokite, kad pirmos kelios savaitės bus nepatogios. Tai normalu. Dauguma vairuotojų po mėnesio jau nebeįsivaizduoja grįžtant prie tradicinių veidrodžių.
Laikykite kamerą švarią. Tai skamba trivialiai, bet realiai yra svarbu. Reguliariai valykite kameros objektyvą, ypač žiemą. Daugelyje sistemų yra šildymas, bet purvas vis tiek gali kauptis.
Ateitis jau čia – tik dar ne visur
CMS technologija nėra mada ar marketingo triukas. Ji sprendžia realias problemas – aerodinaminį pasipriešinimą, akląsias zonas, naktinį matomumą. Elektromobilių eroje, kur efektyvumas yra esminis, kiekvienas procentas oro pasipriešinimo sumažinimo turi prasmę. Ir tai tik pradžia – ateityje kameros galės integruotis su dirbtinio intelekto sistemomis, perspėjančiomis apie pavojus dar prieš vairuotojui juos pastebint.
Tačiau svarbu neidealizuoti. Technologija dar tobulinama, ekranų ergonomika kai kuriuose modeliuose tikrai gali būti geresnė, o adaptacijos laikotarpis yra realus iššūkis. Vairuotojai, kurie dešimtmečius žiūrėjo į tradicinį veidrodį, turės sąmoningai persimokinti kai kuriuos refleksus.
Lietuvos keliuose tokių automobilių dar nedaug, bet jų skaičius augs – tiek dėl europinės reguliacinės aplinkos, tiek dėl to, kad gamintojai vis dažniau siūlo CMS kaip standartą, o ne brangią opciją. Tad verta suprasti, kaip tai veikia, dar prieš sėdant į tokį automobilį pirmą kartą. Nes staigmenos kelyje – paskutinis dalykas, kurio mums reikia.
