Kai kaimynas prieš porą metų nusipirko elektromobilį, aš, kaip ir dauguma, iškart paklausiau tą patį klausimą, kurį užduoda visi: „O kiek ta baterija ištemps mūsų žiemas?” Jis tik gūžtelėjo pečiais. Sakė – gamintojas žada aštuonerius metus arba šimtą šešiasdešimt tūkstančių kilometrų garantijos. Bet ką tai reiškia realiame gyvenime, kai lauke minus penkiolika, o mašina stovi ant kiemo be garažo?
Tiesa yra tokia, kad baterijos senėjimas – procesas, kurio niekas negali visiškai sustabdyti, bet galima gerokai sulėtinti arba pagreitinti, priklausomai nuo to, kaip elgiamasi su automobiliu. Ir Lietuvos klimatas šiuo atveju nėra nei geriausias, nei blogiausias variantas pasaulyje – esame kažkur per vidurį.
Kodėl šaltis toks priešas baterijoms
Ličio jonų baterijos, kurios naudojamos beveik visuose šiuolaikiniuose elektromobiliuose, mėgsta vidutinę temperatūrą. Idealiu atveju – nuo penkiolikos iki dvidešimt penkių laipsnių šilumos. Kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, cheminės reakcijos baterijos viduje sulėtėja, elektrolitas tampa klampesnis, o joniniai srautai – silpnesni. Praktiškai tai reiškia, kad žiemą pajaučiate sumažėjusį važiavimo nuotolį – kartais net trisdešimt procentų mažiau, nei vasarą.
Bet čia svarbu atskirti du dalykus: laikinas galios sumažėjimas dėl šalčio ir ilgalaikis baterijos degradavimas. Pirmasis – normalu, baterija atgauna savo pajėgumą, kai sušyla. Antrasis – tas, dėl kurio verta jaudintis, nes jis negrįžtamas.
Ką sako realūs duomenys
Norvegija, kurios klimatas panašus į mūsų, turbūt yra geriausias pavyzdys, nes ten elektromobilių jau seniai daugiau nei degalinių eilėse. Norvegų tyrimai rodo, kad po penkerių–septynerių metų eksploatacijos baterijos praranda apie dešimt–penkiolika procentų savo pradinės talpos. Tai reiškia, kad automobilis, kuris naujas nuvažiuodavo keturis šimtus kilometrų, po kelerių metų nuvažiuoja apie tris šimtus penkiasdešimt.
Lietuvoje panašių ilgalaikių statistikų kol kas nedaug, nes elektromobilių rinka pas mus jaunesnė. Tačiau serviso specialistai, dirbantys su Tesla, Nissan Leaf ar Hyundai Kona modeliais, mini panašius skaičius. Svarbiausia – ne pats šaltis kaip toks, o tai, kaip automobilis buvo įkraunamas ir eksploatuojamas.
Greitasis įkrovimas – palaima ir prakeiksmas vienu metu
Čia slypi vienas įdomiausių paradoksų. Greitieji įkroviklai, kurie leidžia per dvidešimt–trisdešimt minučių pripildyti bateriją iki aštuoniasdešimties procentų, yra patogūs kelionėse, bet nuolatinis jų naudojimas spartina baterijos senėjimą. Aukšta temperatūra, kuri susidaro greito įkrovimo metu, kartu su šalta aplinka sukuria termines įtampas baterijos elementuose.
Tie, kurie namuose turi lėtą įkroviklį ir juo naudojasi kasdien, dažniausiai pastebi, kad jų baterija „laikosi” geriau nei tų, kurie nuolat lekia į greitojo įkrovimo stotelę. Tai ne teorija – tai patvirtina ir gamintojų rekomendacijos, ir vartotojų patirtis.
Ką galima padaryti, kad baterija tarnautų ilgiau
Yra keletas paprastų dalykų, kuriuos gali padaryti kiekvienas savininkas. Pirma – vengti visiško baterijos ištuštinimo ir visiško pripildymo iki šimto procentų, jei nesiruošiama ilgai kelionei. Optimaliausia laikyti įkrovimo lygį tarp dvidešimt ir aštuoniasdešimt procentų. Antra – jei įmanoma, laikyti automobilį garaže arba bent jau vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginio šalčio. Trečia – prieš važiuojant į ilgą kelionę žiemą, verta iš anksto pašildyti bateriją, naudojant automobilio nustatytą funkciją, jei tokia yra.
Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – baterijos senėja net stovėdamos. Jei automobilis ilgai stovi neįkrautas arba visiškai pilnas, tai irgi spartina degradaciją. Todėl ilgalaikio stovėjimo atveju rekomenduojama palikti apie penkiasdešimt procentų įkrovos.
Vietoj išvadų – kelios pamokos iš praktikos
Grįžtant prie kaimyno istorijos – po dvejų metų jo automobilio baterija vis dar rodo devyniasdešimt penkis procentus originalios talpos. Ne stebuklas, tiesiog protingas naudojimas: lėtas įkrovimas namuose, vengimas kraštutinumų, o žiemą – šildymas dar prieš išjungiant iš įkroviklio.
Tiesa yra paprasta, nors ne visada patogi išgirsti: elektromobilio baterija Lietuvoje tarnaus taip, kaip su ja elgsitės. Klimatas čia nėra pati didžiausia problema – didžiausia problema yra įpročiai. Tie, kurie žino, ko vengti, po dešimties metų vis dar važinės su baterija, kuri praradusi vos penkiolika–dvidešimt procentų talpos. Tie, kurie ignoruoja pagrindines taisykles, gali susidurti su nemaloniu netikėtumu žymiai anksčiau.
Galiausiai, tai tiesiog nauja realybė, prie kurios reikia priprasti – kaip kadaise pripratome tikrinti alyvos lygį ar padangų slėgį. Baterijos priežiūra tampa nauja kasdienybės dalimi, ir tie, kurie ją supranta, turės daug mažiau galvos skausmo ateityje.
